Warning: chdir(): Permission denied (errno 13) in /home/masalskis/masalskis.org/kd/index.php on line 4

Warning: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /home/masalskis/masalskis.org/kd/index.php:4) in /home/masalskis/masalskis.org/kd/index.php on line 34
Kauno Diena http://www.kaunodiena.lt/ Kauno Dienos straipsniai RSS formatu lt Thu, 19 Apr 2007 10:01:02 +0300 Thu, 19 Apr 2007 08:54:31 +0300 Newspapers Kauno Diena RSS feed generator by Audrius 60 2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis - 33 str. http://www.masalskis.org/kd/ Jeigu iskilo problemu ar turite pasiulymu, kaip patobulinti programa, rasykite Audriui [audrius@ktug.lt] Thu, 19 Apr 2007 10:01:01 +0300 http://www.masalskis.org/kd/ Kino salese - stiprybes ir tikejimo pamokos [Pirmas puslapis] http://www.masalskis.org/kd/46566 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Zilvine PETRAUSKAITE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46566">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46566">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46566&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><B>Vos pradetas rodyti Aruno Matelio filmas “Pries parskrendant i Zeme” iskart pateko i salyje labiausiai ziurimu filmu penketuka</B></P> <P>Demonstruojant rezisieriaus Aruno Matelio dokumentini filma “Pries parskrendant i Zeme” Kaune, kino teatro “Forum Cinemas” jaunoji publika pamirso atsinestus spragintus kukuruzus, kokakola ir greta sedincias simpatijas. Pasakojimas apie onkologijos skyriuje vaiku gaunamas meiles, tikejimo ir stiprybes pamokas buvo ziurimas visiskoje tyloje. </P> <P>13 apdovanojimu pelnes A.Matelio filmas siuo metu rodomas 19-oje Lietuvos miestu ir miesteliu saliu. </P><B> <P>Kartu su publika saleje nesedi </P></B> <P>Pirma karta Lietuvos kino platinimo istorijoje filmas vienu metu rodomas visoje salyje. A.Matelio filmo “Pries parskrendant i Zeme”, Amerikos kino rezisieriu gildijos paskelbto geriausiu 2006 m. pasaulio dokumentiniu filmu, premjera Lietuvoje pasieke tolimiausius salies kampelius. Juosta rodoma ne tik didmiesciuose, bet ir Jonavoje, Alytuje, Mazeikiuose, Marijampoleje, Kedainiuose, Radviliskyje, Visagine, Siluteje, Zarasuose, Varenoje bei Palangoje. </P> <P>Sales, kuriose nera kino rodymo technikos, filmo kurejai patys aprupino reikalinga iranga. </P> <P>“Jauciu pareiga si filma parodyti visiems Lietuvos zmonems, gyvenantiems ir dideliuose, ir mazesniuose miestuose. Filmas vertas, kad ji pamatytu ne tik milijonai uzsienio ziurovu”, - isitikines rezisierius A.Matelis. Filmo pristatymo kelioneje po Lietuva jis isgirdo, kad mazu miesteliu, kuriuose nera kino saliu, gyventojai buriais rengia keliones i didesnius miestus, noredami isvysti si filma. </P> <P>Pats A.Matelis, dalyvaujantis filmo pristatymuose, kartu su publika “Pries parskrendant i Zeme” neziuri. “Atsiziurejau tukstancius kartu, kol montavau, - vakar Kaune sypsodamasis kalbejo rezisierius ir ta pacia dvasia pridure, kad nemegsta ziureti filmo, kai toje pacioje saleje sedi jo rezisierius: - Nejaukiai jauciuosi, nepatogu iseiti, jei nepatinka.” </P><B> <P>Jaudinosi, ar sugebes uzgniauzti gailesti </P></B> <P>“Kiekvienas, kuris pradeda savo kelione sioje ligonineje, pradeda nuo ten pat ir taip pat. Pirmas patikrinimas, laukimas, dokumentu segtuvas ir kelione i treciaji auksta. Is pradziu, nesamoningai ar samoningai, beveik visi bando isvengti treciajame aukste isikurusio skyriaus, paklysdami painiuose koridoriuose ar net paspausdami ne ta lifto mygtuka, - pirmuosius gerkle gniauziancius filmo kadrus, kuriuose naujam ligoniukui skutami plaukai ir jis eina prie lifto, komentavo A.Matelis. - Taciau turbut tik veliau visi pasakys (tai sako ir mano, ir mano seimos patirtis), kad butent treciajame aukste lauke ne tik sunkiausi isbandymai gyvenime, bet ir pacios skaidriausios bei prasmingiausios dienos. Dienos, per kurias reikejo pasiruosti ir tiketis savo lemiamo skrydzio. Atgal. Pas mus. Namo. I Zeme.” </P> <P>A.Matelio dukra ir ja slaugiusi seima Vilniaus universitetines vaiku ligonines Onkohematologiniame skyriuje Vilniuje praleido 8 menesius intensyvaus gydymo, veliau - dar dvejus metus palaikomojo gydymo. Filmavimo grupe siame skyriuje dirbo beveik metus. “Sunkiausia buvo is pradziu, kol vieni prie kitu pripratome ir tapome reikalingi. Jaudinausi, ar grupe sugebes ne gailetis, o kartu su cia esanciais mokytis meiles, stiprybes ir tikejimo”, - prisimine A.Matelis. </P> <P>Tuo pat metu savo nuotrauku cikla Onkohematologiniame skyriuje kure fotomenininke Egle Melinauskiene. Jos emociskai sukreciancias nuotraukas rezisierius panaudojo savo filme. Nuotraukos, iterptos tarp kino scenu, atrodo tarsi sutirstinti gyvenimo ligonineje stop kadrai: dziaugsmas, skausmas, gyvenimo meile ir neviltis viename talpiame akiu zvilgsnyje. </P><B> <P>Nurunge tipiskus Holivudo filmus </P></B> <P>Rezisierius mano, kad kino dokumentika turi neitiketinos galios. “Ziuri vaidybini filma ir tau visai nerupi, kad kazkas zudomas, liejasi kraujas, duzta automobiliai. Isejes is vaidybinio filmo niekas nemasto, kaip susikloste Nikoles Kidman herojes ateitis, o po dokumentinio filmo visuomet norisi sugrizti prie realaus herojaus”, - vakar Kauno publikai kalbejo A.Matelis ir pridure, kad “dokumentika - tai galimybe dalytis zmogiska patirtimi”. </P> <P>Atrodo, Lietuvos kino teatru publika sia dokumentikos savybe irgi vertina. “Pries parskrendant i Zeme” iskart pateko i salyje labiausiai ziurimu filmu penketuka ir nurunge ne viena tipiska holivudini filma. Gal dabar A.Matelis pakeis savo ligsioline nuomone, jog Lietuvos dokumentiniu filmu kurejai reikalingi pasijunta tik uzsienio kino festivaliuose? “Mane itin dziugina, kad ziureti filmo ir uzsienyje, ir Lietuvoje ateina jaunoji karta”, - neslepe rezisierius. </P> <P>Jaunoji karta dominavo ir vakaryksciame dieniniame “Pries parskrendant i Zeme” seanse Kauno “Akropolyje” isikurusiame kino teatre “Forum Cinemas”. I sale moksleivisko amziaus jaunuoliai rinkosi klegedami, kibindami paneles. Beveik visu rankose buvo didziausios porcijos spragesiu ar popierines stiklinaites su kokakola. Vos isitaise savo vietose jaunieji ziurovai eme visa tai skanauti. Kukuruzu traskesys staiga visam laikui nutilo ekrane pasirodzius pirmiesiems filmo kadrams. </P><B> <P>Pakaitomis - ir dziaugsmas, ir liudesys </P></B> <P>“Mokiniams is anksto nepraneseme, apie ka bus filmas. Tik pasakeme, kad tai garsi, daugeliu prizu ivertinta juosta. Dziaugiuosi musu mokyklos mokiniu reakcija. Del jos man nebuvo geda”, - pasibaigus filmui kalbejo tris Palemono vidurines mokyklos klases atlydejusi lietuviu kalbos mokytoja Vaiva Misyte. </P> <P>Moksleiviai siltu juoku palydejo gyvenimo dziaugsmu trykstancias scenas is mazuju ligoniuku kasdienybes. Keletui saleje buvusiu vyresniosios kartos ziurovu sios sceneles tapdavo tarsi atokvepiu po asaras spaudzianciu filmo akimirku. Rezisieriaus sumanymu, dziaugsmas ir liudesys filme vienas kita keicia bangomis, taip tarsi islaikant pusiausvyra tarp trapios vilties ir juodo pesimizmo. </P> <P>Pasibaigus filmui jaunieji ziurovai skirstesi tylomis. Jie tures ilga nakti apmastymams apie dvasios stiprybe, tikrasias gyvenimo vertybes. Siandien per lietuviu kalbos pamoka galbut sie apmastymai virs viesa diskusija. </P> <P>“Labai liudna”, - vos pasibaigus filmui atsiduso viena Palemono vidurines desimtoke. “Juk Andrius nenumire?!” - tarsi daugtaskiu pasibaigusi filmo finala garsiai aptarinejo jos bendraklase. </P> <P>“Dieve, kokie apsiure koridoriai ir kokia skurdi ligonine. Nepalyginsi su sia prabanga”, - besidairydamos po naujos kino sales kilimus, ispudingus raudonus minkstu kreslu gobelenus apgailestaudamos dusavo dvi vyresnio amziaus ponios. Filmo metu jos tyliai sniurksciojo i nosines.</P> Thu, 19 Apr 2007 10:01:00 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46566 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46566&action=comments Pirmas puslapis A.Sabonis vis dar tiki valdzios pazadais [Pirmas puslapis] http://www.masalskis.org/kd/46568 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Dovile KAMARAUSKIENE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46568">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46568">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46568&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><B>Susitikime su meru ir jo pavaduotojais “Zalgirio” klubo prezidentas ragino politikus greiciau apsispresti del arenos statybos</B></P> <P>“Zalgiris” kiek gali, tiek stengiasi, kad Kaunas liktu krepsinio sostine, bet daug kas priklauso ir nuo Jusu sprendimu”, - susitikes su Kauno meru Andriumi Kupcinsku sake “Zalgirio” krepsinio klubo prezidentas Arvydas Sabonis. </P> <P>Vakar naujuju miesto vadovu pasveikinti ateje “Zalgirio” vadovai isgirdo pazadus, kad Kaunas tures nauja arena, o savivaldybe ir toliau tes bendradarbiavima su klubu. </P><B> <P>Arena statyti zadejo ne zodziais </P></B> <P>“Zalgirio” vadovai atejo prisistatyti naujiems miesto vadovams neatsitiktinai - savivaldybe yra viena didziausiu klubo akcininkiu, valdanti 35 proc. A.Sabonio “Zalgirio” krepsinio centro akciju. </P> <P>A.Sabonis, pasveikines A.Kupcinska su naujomis pareigomis, iteike jam krepsinio kamuoli su visu zaideju autografais. </P> <P>“Pasidekite, kad kiekviena diena matytumete”, - juokavo geriausias visu laiku Lietuvos krepsininkas. </P> <P>Meras kalba su A.Saboniu pradejo krepsinio terminais: “Dar tik darome apsilima, treniruojames, o rimtai zaisti pradesime po 100 dienu. Taciau jau artimiausiame posedyje bandysime aiskintis visa situacija del arenos Nemuno saloje statybu ir dar iki atostogu stengsimes priimti svarbiausius sprendimus. Esame uz kuo spartesne rumu statyba ir ja statysime ne zodziais.” </P> <P>Mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis teige savo antraja darbo diena pradejes nuo arenos reikalu. </P> <P>A.Kupcinskas pazadejo, kad savivaldybe tes bendradarbiavima su “Zalgiriu” ir miesto skiriama parama garsiausiai savo komandai vis dides. </P><B> <P>Lietuviams reikia daugiau pinigu </P></B> <P>“Zalgiris” - nei mano, nei jusu. Tai - musu visu komanda. Kol miesto virsunes to nesupras, tol gerai nebus. “Zalgiris” - visos Lietuvos komanda”, - karstai aiskino A.Sabonis. </P> <P>Vicemeras Kazimieras Kuzminskas isreiske pageidavima, kad “Zalgiris” butu kuo lietuviskesne komanda. A.Sabonis i tai atsake: “Duokite pilna “cemodana” pinigu ir susigrazinsime geriausius lietuvius.” Tikrove yra tokia, kad geriausi Lietuvos zaidejai yra daug brangesni uz kitu saliu krepsininkus. </P> <P>A.Kupcinskas isreiske pageidavima, kad “Zalgirio” jaunimas galetu ginti antrosios miesto komandos “Atleto” garbe. Taciau Kauno tarybos ir “Zalgirio” valdybos narys Gediminas Sakalnikas atsake, kad “Atletui” pirmiausia reikia esminiu permainu: “Atletas” kol kas yra ne ta vieta, kur galima butu siusti jauna zaideja. Sio klubo vadovu tikslai man ne visai aiskus. Taciau jeigu “Atlete” ivyks permainu, manau, su “Zalgirio” jaunimo pagalba tikrai butu galima suburti komanda, kuri pretenduotu i stipriausiuju Lietuvos klubu ketverta. Juk buvo metas, kai “Atletas” su “Zalgiriu” finale zaisdavo.” </P><B> <P>Atsarginis variantas - Rygos arena </P></B> <P>- Kol kas miesto vadovai, atrodo, geranoriskai nusiteike, jie supranta, ka reiskia “Zalgiris” Kaunui ir visai Lietuvai. Todel tikiuosi, kad turetu buti issprestos musu svarbiausios problemos, pirmiausia - arenos statyba, nes daugiau tempti gumos nebegalima, - po susitikimo su naujaisiais Kauno vadovais sake A.Sabonis. </P><B> <P>- Tikites, kad arenos statyba pagaliau pajudes i prieki? </P></B> <P>- Esu optimistas ir visada tikiuosi. “Zalgirio” klubas, kas nuo jo priklause, padare viska. Dabar laukiame tik politiku valios - ar nuspres statyti arena, ar toliau kaisiosime vieni kitiems pagalius i ratus. </P><B> <P>- Ar gali buti, kad “Zalgiris”, jeigu Kaunas 2009 metu sezonui netures arenos, Eurolygos namu rungtynes zais Rygoje? </P></B> <P>- Jeigu neturesime arenos, o noresime zaisti Eurolygoje, busime priversti ieskoti jos reikalavimus atitinkancios sales. Tuomet tektu vaziuoti i Ryga. Kitu atveju “Zalgiris” negales dalyvauti Eurolygoje. </P><B> <P>Komandos zaidimas pagerejo </P> <P>- Kaip vertinate “Zalgirio” zaidima, kai komanda pradejo treniruoti Rimantas Grigas? </P></B> <P>- Akivaizdu, kad zaidimas pagerejo. Buvo rimtu pergaliu - laimeta Lietuvos krepsinio federacijos taure, Lietuvos krepsinio lygos reguliarusis sezonas. Tik gaila, kad nepasiseke Eurolygoje. Ka darysi, sporte pasitaiko visko. Mums tai buvo tarsi saltas dusas, dabar svarbiausia - padaryti teisingas isvadas ir nekartoti tokiu klaidu. </P><B> <P>- Turbut sekminga sezono pabaiga bent is dalies kompensuotu nesekme Eurolygoje? </P></B> <P>- Galbut, bet iki LKL finalo dar reikia nueiti. Ateinanti savaitgali reikia laimeti Baltijos lygos cempionata, o toliau - kaip Dievas duos. Atrodo, kad zaidejai tarsi perlipo psichologini barjera po Eurolygos nesekmiu ir dabar jau gerai zaidzia. Manau, sezono pabaiga turetu buti idomi. </P><B> <P>- Ar esate patenkintas naujuju treneriu darbu? </P></B> <P>- Jeigu atvirai, po Naujuju metu mazai maciau “Zalgirio” rungtyniu. Sprendziant pagal rezultatus, viskas eina gerai. Svarbiausia, kad komanda susizaide, kad nera jokiu vidiniu nesutarimu. Treneriai patenkinti zaideju darbu, tad tereikia eiti pirmyn, nes iki pabaigos nebedaug liko.</P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:59 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46568 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46568&action=comments Pirmas puslapis Karas del zemes [Pirmas puslapis] http://www.masalskis.org/kd/46570 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Arunas ANDRIUSKEVICIUS</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46570">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46570">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46570&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><B>Kauno miesto bendrasis planas vis dazniau tampa verslo grupiu ir zeme susigrazinusiu savininku ikaitu </B></P> <P>Kauno laukia neramus laikai. Miesto politikai jau antra karta uzsimojo keisti Bendraji plana. Baigdami kadencija, jie leido pradeti plano keitimo proceduras 71 vietoje. </P> <P>Pakeitimai numatomi apie 300 hektaru teritorijoje, dazniausiai zaliosiose zonose, kur norima iteisinti daugiaauksciu gyvenamuju namu statyba. </P> <P>“Akivaizdu, kad nuosavybe susigrazinusiems savininkams Bendrojo plano pakeitimai tera priedanga. Ne jie uzsiima lobizmu, kad savivaldybes valdininkai pakeistu sklypu paskirti. Uz tu zmoniu stovi itakingi verslininkai ar net grupes”, - pripazino Kauno meras Andrius Kupcinskas. </P> <P><B>Urbanistai jaucia spaudima </B></P> <P>Pernai Bendraji plana bandyta pakeisti 69-iose Kauno vietose, taciau po diskusiju su specialistais, kai kur pasipriesinus gyventojams - pakeitimai padaryti 41 sklype. </P> <P>Senamiescio, S.Zukausko ir kitu gatviu gyventojams tuomet siaip taip pavyko issaugoti skverus ir zaliuosius plotus. Tik nezinia, ar ilgam. I vaizdingas Kauno vietoves vis atkakliau braunasi gyvenamuju namu statybos. </P> <P>Urbanistikos skyriaus specialistai kol kas nesiryzta prognozuoti, kiek dar bendrojo naudojimo teritoriju praris daugiaauksciai gyvenamieji namai. </P> <P>Specialistai neslepia patiriantys nemenka spaudima. Netoli Kauno mariu, Versvu draustinyje ir kitose vaizdingose miesto vietose zeme sugrazinta savininkams. </P> <P>“Politikai uzsiima savotiska veidmainyste. Pataikaudami savininkams ji garsiai reikalauja, kad butu atkurtos nuosavybes teises. Veliau kalba, kad turi buti butu issaugoti zalieji miesto plotai. Tai uzprogramuotas konfliktas. Itakingos verslo grupes? Sunku pasakyti, kas slypi uz zeme atsiemusiu savininku. Butent jie tvarko dokumentus”, - teige vienas Urbanistikos skyriaus darbuotojas. </P> <P><b>Daugiaauksciai verziasi ir i Cecenijos aikste </b></P> <P>Naujasis Kauno meras A.Kupcinskas pripazista, kad praejusios kadencijos pabaigoje priimtas sprendimas pradeti Bendrojo plano proceduras artimiausiu metu bus revizuojamas. </P> <P>“Kadencija ejo i pabaiga, todel i daugeli dalyku kai kurie politikai ziurejo tarsi pro pirstus. Dabar reikes atlikti papildoma analize. Kai si klausima svarsteme komitete, man uzkliuvo apie dvidesimt vietu”, - tvirtino praejusia savaite Kauno vadovu tapes politikas. </P> <P>V.Landsbergio-Zemkalnio gatves 19-ajame sklype bendrojo naudojimo paskirti siuloma pakeisti i gyvenamuju namu teritorija. Sis sklypas, kaip ir Cecenijos aikste, pries dvejus metus buvo isbrauktas is Kalnieciu parko teritorijos ribu. </P> <P>Tai ne vieninteliai rengiami pakeitimai salia Kalnieciu parko. Verslininkai praso iteisinti daugiaauksciu statyba apie 32 hektaru teritorijoje salia S.Zukausko, Statybininku ir Lakaju gatviu. </P> <P>“Is tiesu pastebejome, kad uzsimota sunaikinti nemazai zaliuju plotu. Tik is spaudos suzinojome apie rengiamus pakeitimus, todel dabar tam skirsime daugiau demesio. Bendrojo plano keitimo proceduros tik pradetos, todel dar galime pakovoti”, - teige Lietuvos zaliuju judejimo tarybos narys Aleksandras Kerpauskas. </P> <P><b>Zmones pasigenda informacijos </b></P> <P>Zaliuju atstovai kartu su vietos bendruomenemis del bendrojo naudojimo plotu uzstatymo yra surenge ne viena protesto akcija ir atkreipe net auksciausiu salies vadovu demesi. </P> <P>“Bendrasis planas patvirtintas vos pries ketverius metus, o dabar jau rengiama tiek daug pakeitimu. Galime izvelgti, kad miesto valdzia piktnaudziauja savo galiomis. Be to, apie Bendrojo plano pakeitimus kaunieciams truksta elementarios informacijos. Net praejusiu metu savivaldybes administracijos direktoriaus ataskaitoje apie tai neuzsiminta ne zodziu. Savivaldybes interneto svetaineje apie tai taip pat nerasite jokios informacijos. Is tiesu matome akivaizdu verslo grupiu spaudima. Jie suinteresuoti gyvenamuosius namus statyti vaizdingiausiose vietovese - Senamiestyje, Kleboniskyje ir kitose rekreacijai skirtose teritorijose. Vienintelis budas sustabdyti visuomeniniu zaliuju plotu naikinima - viesumas”, - isitikines A.Kerpauskas. </P> <P>Jam pritare ir Kauno meras. “Is tiesu iki siol bendruomenes neretai apie pakeitimus suzinodavo paveluotai. Butent del to dar praejusios kadencijos pabaigoje ipareigojome Urbanistikos skyriu apie rengiamus bendrojo plano pakeitimus informuoti Kauno bendruomeniu centru asociacija. Kiek man zinoma, kol kas to nepadaryta. Teks dar karta priminti”, - sake A.Kupcinskas. </P> <P><b>Planas paseno? </b></P> <P>Klaipedoje ir Vilniuje pries keleta savaiciu jau patvirtinti naujieji bendrieji planai. Kai kurie Kauno verslininkai uzsimena, kad analogiskai deretu pasielgti ir kaunieciams, nelaukiant 2010-uju, kaip pasibaigs dabartinio plano galiojimas. </P> <P>“Kai buvo tvirtinamas dabartinis planas, beveik negalvota apie miesto vystymasi ir pletra. Iki siol Kaune budavo skundziamasi, kad truksta naujos statybos bustu. Taciau verslininkams tenka iveikti aibe kliuciu, kol pavyksta pakeisti zemes paskirti. Ir ne visada gyventojai kovoja butent del zaliuju plotu. Neretai tai gana elementarus santazas - pakeiskite langus, duris ir pan. Dabartiniame Bendrajame plane uzprogramuota ir daugiau konfliktu”, - tikino verslininkas. </P> <P>Urbanistikos skyriaus vedejas Nerijus Valatkevicius pripazino, kad patvirtinus Bendraji plana keitesi Teritoriju planavimo istatymas. “Del to dabar ir priversti inicijuoti sudetingas bendrojo plano keitimo proceduras. Jos uztrunka gana ilgai. Be to, ne visada leidziama pakeisti plana. Kol kas netikslinga pradeti rengti nauja bendraji plana. Istatymai dar keisis, todel veliau vel susidurtume su panasiais dalykais”, - tikino vedejas. </P> <P>Jis taip pat uzsimine, kad gyvenamuju namu statybos verziasi ne tik i bendrojo naudojimo teritorijas, bet vyksta ir buvusiu gamyklu konversija. Kaip pavyzdi jis pateike verslininku vizija pakeisti Zemuosiuose Sanciuose esancios buvusios baldu gamyklos teritorijos paskirti. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:58 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46570 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46570&action=comments Pirmas puslapis Seimas tebesivaiko KGB smekla [Lietuva] http://www.masalskis.org/kd/46581 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Stasys GUDAVICIUS</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46581">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46581">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46581&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><b>Isigaliojus vakar priimtam istatymui buve sovietinio saugumo rezervo karininkai negaletu uzimti daugelio svarbiu valstybiniu pareigu </b></P> <P>Po kelis menesius trukusiu diskusiju, atideliojimu, pertrauku ir istatymo redagavimo Seimas vakar vis delto balsavo uz istatyma, pagal kuri buve KGB rezervo karininkai iki 2009 metu sausio 1 dienos negales eiti tam tikru svarbiu pareigu. Taciau Prezidentas Valdas Adamkus ketina vetuoti si teises akta, nes teisininkai abejoja, ar Konstitucijai nepriestarauja daugiau kaip vieniems metams nustatytas draudimas buvusiems KGB rezervininkams eiti kai kurias pareigas valstybes tarnyboje. </P><B> <P>Palydejo negausus plojimai </P></B> <P>Uz si istatyma balsavo 56 parlamentarai, 3 buvo pries, 13 susilaike. Paskelbus balsavimo rezultatus posedziu saleje nuaidejo desineje sedinciu politiku plojimai. </P> <P>Seimo nariai jau ankstesniuose posedziuose diskutavo del sio istatymo ir aistringai kalbejo “uz” ir “pries”. Taciau del istatymo balsuota tik vakar, nes ne karta pasinaudota Statute numatyta teise atideti balsavima ar paskelbti priemimo pertrauka. </P> <P>Pagal priimta dokumenta buve KGB rezervo karininkai negales eitu pareigu, i kurias skiria Seimas, Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybe arba premjeras. Jie taip pat negales dirbti viceministrais, ministeriju valstybes sekretoriais, ministeriju sekretoriais, valstybes instituciju ar istaigu vadovais, ju pavaduotojais, prokurorais, ambasadoriais, valstybes kontroles pareigunais, statutiniais valstybes tarnautojais. Be to, KGB rezervininkai negales dirbti Valstybes saugumo departamente (VSD). </P> <P>Istatymu taip pat apribotos KGB rezervininku galimybes dirbti krasto apsaugos sistemoje, kitose statutinese organizacijose, eiti pareigas, susijusias su islaptintos informacijos naudojimu arba tokios informacijos apsauga, vadovauti registro tvarkymo istaigoms, buti strategine reiksme nacionaliniam saugumui turinciu imoniu ir irenginiu bei kitu nacionaliniam saugumui uztikrinti svarbiu imoniu istatyme nurodytu imoniu vadovais. Be to, KGB rezervininkai negales buti saugos tarnybos ar saugos padalinio, kuris saugo strategine reiksme nacionaliniam saugumui turincia imone, vadovais. </P><B> <P>Teisininkai nusiteike skeptiskai </P></B> <P>Is pradziu siulyta, kad tokie apribojimai butu taikomi net 10 metu. Bet vakar Seimas prieme istatymo pataisa, kuri nustate gerokai trumpesni apribojimu galiojimo termina - iki 2009-uju sausio 1 dienos. </P> <P>Iki siol Lietuvos istatymai nedrausdavo i sovietu represines strukturos rezerva irasytiems asmenims eiti kokiu nors pareigu. </P> <P>Jeigu istatymas isigaliotu, Seimo nariui, buvusiam uzsienio reikalu ministrui Antanui Valioniui butu uzkirstas kelias tapti ambasadoriumi. Be to, tai butu dar vienas pretekstas is pareigu atleisti VSD generalini direktoriu Arvyda Pociu. </P> <P>Taciau vargu ar sis istatymas taip greitai isigalios. Prezidentas V.Adamkus rengiasi ji vetuoti, nes teisininkai izvelgia ne viena Konstitucijos straipsnio pazeidima. </P> <P>I tai savo isvadoje atkreipe demesi Seimo Teises departamentas. Anot jo specialistu, istatymas “kelia abejoniu del veiklos apribojimu proporcingumo”, nes KGB rezervo karininkai iki siol nebuvo prilyginti sovietu saugumo kadriniams darbuotojams. Be to, pasak teisininku, naujasis istatymas yra gerokai paveluotas. </P><B> <P>Ketina kreiptis i etikos sargus </P></B> <P>Kai kurie parlamentarai ketina kreiptis i Seimo Etikos ir proceduru komisija del galimai pazeistos istatymo priemimo proceduros. Anot Seimo Teises ir teisetvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, jeigu yra Teises departamento isvada, kad projektas priestarauja Konstitucijai, jis net negali buti itrauktas i plenarinio posedzio darbotvarke. </P> <P>Etikos sargams nusprendus, kad buvo pazeistos proceduros priimant istatyma, jis isvis gali nepasiekti Prezidento. Tokiu atveju Seimo posedyje bus is naujo balsuojama del sio teises akto. </P> <P>J.Sabatauskas prognozuoja, kad parlamentui sugebejus pakartotinai priimti istatyma ir netgi atmetus Prezidento veto, sis teises aktas tuojau pat butu apskustas Konstituciniam Teismui. Komiteto pirmininkas taip pat prognozuoja, kad sis dokumentas gali sulaukti neigiamos reakcijos is Europos Zmogaus teisiu teismo.</P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:57 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46581 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46581&action=comments Lietuva Likviduotas Antrojo pasaulinio karo palikimas [Lietuva] http://www.masalskis.org/kd/46582 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b></b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46582">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46582">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46582&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><b>Jurbarko rajone karo inzinieriai sunaikino minu lauka</b></P> <P>Antra karta nepriklausomos Lietuvos istorijoje karo inzinieriai neutralizavo minu lauka. Pirmadieni per 7 valandas karininkai sunaikino 19 priestankiniu Vokietijos gamybos minu. </P> <P>Pasak Juozo Vitkaus inzinerijos bataliono isminuotoju, Jurbarko rajone, Viesviles seniunijos Liepgiriu kaime, abipus kelio per miska isdeliotus Antrojo pasaulinio karo laiku sprogmenis aptiko miska toje vietoveje pjove medkirciai. Ant vienos minos uzvaziavo ju miskavezis. Laimei, ji nesprogo. </P> <P>Isminuotoju teigimu, prasidejus neutralizavimo operacijai medkirciai baige darbus ir pasitrauke, i ivykio vieta buvo iskviesta policija ir ugniagesiai. Minos sunaikintos ju buvimo vietoje. </P> <P>Minu lauko neutralizavimo operacijai vadovavo bataliono Standartiniu sprogmenu neutralizavimo specialistas vyresnysis serzantas Mindaugas Zickus, kartu dirbo jo kolega Arturas Genys ir jaunesnysis serzantas Marius Merzlikinas. </P> <P>Pirma karta Antrojo pasaulinio karo laiku taip pat Vokietijos gamybos priestankiniu minu laukas buvo rastas miske ties Pravieniskemis, Kaisiadoriu rajone 2006 metu rugpjucio menesi. </P> <P><EM>ELTA, KD inf. </EM></P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:56 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46582 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46582&action=comments Lietuva Du milijonai litu adresato nepasieks [Lietuva] http://www.masalskis.org/kd/46583 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Arunas IVASKEVICIUS</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46583">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46583">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46583&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><b>Generaline prokuratura arestavo is valstybes biudzeto Darbo partijai skirta dotacija</b></P> <P>Jau beveik metus Darbo partijos finansu tyrima vykdanti Generaline prokuratura prognozuoja, kad partijai ateityje teismas gali priteisti didziuli ieskini, ir del to, noredama uztikrinti to ieskinio patenkinima, kreipesi i banka, administruojanti partijos saskaita, kad Vyriausiosios rinkimu komisijos (VRK) skirta suma butu uzsaldyta. </P><B> <P>Apsidraude nuo netiketumu </P></B> <P>Prokurorai aresto sankcija paskyre kiek daugiau nei 1,9 mln. litu. Tai - pinigai, kuriuos VRK paskyre Darbo partijai balandzio pradzioje, kai buvo dalijamos sio pusmecio dotacijos partijoms pagal ju gautus balsus praejusiuose Seimo rinkimuose. </P> <P>Vakar Generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas, atliekantis ikiteismini tyrima del Darbo partijos finansines veiklos, zurnalistams paaiskino, kad partijos saskaita nera arestuota - sankcijos skirtos tik minetai sumai. </P> <P>“Baudziamojo proceso metu taikomos tokios priemones: jei pagal bylos medziaga priimant nuosprendi gali buti konfiskuotas turtas arba galimas civilinis ieskinys, kuri reikes tenkinti, prokurorai privalo imtis priemoniu surasti turta, kuriuo butu galima tuos reikalavimus tenkinti”, - sake S.Verseckas. </P><B> <P>Rengia skunda teismui </P></B> <P>Prokuraturos sprendima arestuoti Darbo partijos is biudzeto gauta valstybes dotacija partijos vadovybe ivertino kaip dar viena zingsni siekiant susidoroti su sia politine jega. Artimiausiu metu partijos vadovybe tikisi gauti su arestu susijusius dokumentus ir, pasitarusi su teisininkais, zada si sprendima skusti teismui. </P> <P>“Akivaizdu, kad yra jegu ar asmenu, kurie nori matyti Darbo partija mirusia, taciau partija nesiruosia pasiduoti, ir atejus laikui tos jegos bus atskleistos. Norime patikinti, kad Darbo partija atsilaikys pries politini santaza, vykdoma ir ekonominemis priemonemis. Stebetina, bet prokuroru veiksmai yra taip artimai susije su tam tikrais politiniais ivykiais. Kai VRK neturejo teisiniu argumentu antra karta mums neduoti valstybes dotacijos, isikiso Generaline prokuratura, arestuodama jau paskirta dotacija”, - vakar sake partijos pirmininkas Kestutis Dauksys. </P><B> <P>Bylinejasi del anksciau skirtu pinigu </P></B> <P>“Nuolat vyksta tylus susidorojimas su Darbo partija. Akylesni politiniu ivykiu stebetojai gali nesunkiai izvelgti, kad pries Darbo partija nukreipti veiksmai visuomet labai artimai siejasi su bendrais Lietuvos politiniais ivykiais. 14 tukst. zmoniu i partija atejo vedami idejos, kad Lietuvoje daug ka reikia keisti, todel mes esame pasiryze ir tvirti islikti bet kokia kaina”, - vakar spaudos konferencijoje teige partijos pirmininko pirmoji pavaduotoja Loreta Grauziniene. </P> <P>Pernai Darbo partija is valstybes biudzeto negavo per 1 mln. litu dotacijos, kurios VRK nusprende neskirti po to, kai is prokuraturos gavo dokumentu, susijusiu su vykdomu ikiteisminiu tyrimu. Partija si VRK sprendima apskunde teismui, taciau procesas dar nesibaige. </P> <P>Vienas itariamuju sioje byloje yra partijos ikurejas Viktoras Uspaskichas, kuris nuo praejusios vasaros pabaigos nuo Lietuvos teisesaugos slapstosi Rusijoje.</P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:55 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46583 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46583&action=comments Lietuva Naujienos trumpai [Lietuva] http://www.masalskis.org/kd/46584 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b></b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46584">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46584">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46584&action=comments">Komentarai</a> </p> <B> <P>APSIGALVOJO. </B>I Kedainiu rajono savivaldybes taryba isrinktas Rusijoje nuo Lietuvos teisesaugos besislapstantis buves Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas jau nebenori dirbti Kedainiu rajono savivaldybes taryboje ir atsisako laimeto mandato. Vyriausioji rinkimu komisija gavo V. Uspaskicho prasyma panaikinti mandata rusu kalba ir vertima i lietuviu kalba. “Prasymas patvirtintas notaro, jame jokiu motyvu nenurodyta”, - sake Z. Vaigauskas. Artimiausiame komisijos posedyje zadama svarstyti V. Uspaskicho prasyma del mandato panaikinimo. </P><B> <P>ATGAL. </B>Seimas po pateikimo pritare Tabako kontroles istatymo pataisoms, kuriose siuloma leisti irengti kavinese patalpas rukymui. Jas pateikes Seimo Pirmininko pavaduotojas Algis Caplikas siulo nuo siu metu liepos 1 d. sudaryti galimybe viesojo maitinimo istaigoms pasirinkti, ar drausti lankytojams rukyti ju patalpose, ar irengti Vyriausybes ar jos igaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkancias atskiras uzdaras patalpas rukymui. Pasak liberalcentristo A.Capliko, istatymo projekto rengima paskatino siuo metu jau ryskejanti ydinga naujojo reglamentavimo, visiskai draudziancio rukyti viesojo maitinimo istaigose, praktika.</P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:54 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46584 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46584&action=comments Lietuva Liberalai kratosi isdaviku etiketes [Aktualijos] http://www.masalskis.org/kd/46588 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Arunas IVASKEVICIUS</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46588">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46588">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46588&action=comments">Komentarai</a> </p> <B> <P>Svaros koalicija i vicemero posta Vilniuje iskeite Liberalu sajudzio vadovai nesijaucia apgave partnerius ar pamyne politinius principus </P></B> <P>Keturi papildomi Lietuvos liberalu sajudzio atstovu balsai uzvakar velai vakare leme liberaldemokrato Juozo Imbraso pergale per Vilniaus miesto mero rinkimus. Uz tai, kad atsisake idejos kartu su konservatoriais kurti Svaros koalicija ir pareme J.Imbrasa, liberalai gavo vicemero posta. </P><B> <P>Isiro Svaros koalicijos likuciai </P></B> <P>“Tai jokia principu isdavyste. Jokiu budu! Mes nesijauciame isdave musu pagrindine politine linija, nes kalbame apie savivalda, kur sprendziami ukiniai, buitiniai ir kiti klausimai. Mes esame opozicine partija ir musu nesaisto jokie gilesni susitarimai su valdanciaja koalicija Vilniaus miesto taryboje”, - “Kauno dienai” vakar aiskino Liberalu sajudzio lyderis Petras Austrevicius. </P> <P>Po netiketo liberalu posukio i Rolando Pakso liberaldemokratu puse Vilniaus miesto taryboje galutinai zlugo konservatoriu formuota Svaros koalicija, kuri savo tikslu laike prie valdzios vairo neprileisti nei R.Pakso, nei ligsiolinio Vilniaus mero liberalcentristo Arturo Zuoko. </P> <P>Pries kelias savaites nuo sios koalicijos atslijo ir derybas su liberaldemokratais bei Lietuvos lenku rinkimu akcija pradejo sostines socialdemokratai, vadovaujami Algirdo Paleckio. Derybos baigesi socialdemokratu, nors ir apsibarusiu bei susiskaldziusiu, prisijungimu prie R.Pakso koalicijos. </P> <P>“Liberalu sprendima paremti J.Imbrasa as vertinu kaip neapgalvota veiksma, kuris atvere kelia populistams ir R.Pakso statytiniui i Vilniu. Uz marionetes nugaros matyti pats R.Paksas ir Audriaus Butkeviciaus usai. Manau, kad brandzios partijos ir brandus politikai turetu buti labiau solidarus, kai kalba eina apie populizma”, - tikina Tevynes sajungos Vilniaus skyriaus vadovas Kestutis Masiulis. </P><B> <P>Konservatorius kaltina nenuoseklumu </P></B> <P>Pasak K.Masiulio, liberalu elgesys yra ir “politiskai nekorektiskas”. “Mes gi derejomes ir taremes. Jeigu butume islike vieningi, kaip praktiskai vienodos ideologijos partneriu kumstis, niekas be musu nebutu susiformave. Jie, ne kas kitas, atrakino duris sitai R.Pakso koalicijai. Jeigu jie dziugauja, kad vietoje R.Pakso yra J.Imbrasas, tai tik saviapgaule, nes as isivaizduoju, kad visai netrukus pamatysime bandymus pakeisti J.Imbrasa R.Paksu. Daugelis jau bus sugundyti postais ir pritars tokiai rokiruotei”, - perspejo sostines konservatoriu lyderis. </P> <P>P.Austrevicius atmeta konservatoriu priekaistus ir teigia, kad patys konservatoriai nera nuoseklus. “Pabreziu, kad mes nejome i koalicija, skirtingai nuo konservatoriu, kurie su tais paciais liberaldemokratais Panevezyje yra sudare koalicine sutarti. Vienoje vietoje ta partija jiems netinkama, o kitoje jau tinkama. Sakyciau, kad tai yra blaskymasis ir nenuoseklumas. Mes nuo pat pradziu teigeme, kad R.Pakso neremsime. Taip ir atsitiko, mes nusprendeme suteikti tik vardine parama J.Imbrasui”, - tvirtina P.Austrevicius. </P> <P>“Panevezyje as nematau nei R.Pakso, nei A.Butkeviciaus. Nors partija ta pati, bet zmones ne tie patys. Mes lygiai taip pat neigiamai vertiname Viktora Uspaskicha ir Darbo partija kaip populistine, bet vis delto isskiriame kai kuriuos sios partijos asmenis, kurie visai normaliai elgiasi ir Seime, ir Europos Parlamente”, - i priekaistus atsikirto K.Masiulis. </P><B> <P>Susigincijo del ketvirtojo vicemero </P></B> <P>Pirmadieni pries vidurnakti Vilniaus miesto taryba spejo issirinkti tris vicemerus. Po viena vicemero posta gavo visos trys liberaldemokratus paremusios partijos. Liberalu deleguotu vicemeru tapo Arunas Staras, socialdemokratu - A.Paleckis, o lenku - Arturas Liudkovskis. </P> <P>Pasak P.Austreviciaus, vicemero postas tikrai nereiskia, kad liberalai dalyvaus “koaliciniuose zaidimuose”. Si pareigybe, liberalu lyderio teigimu, pades vykdyti per rinkimus vilnieciams duotus isipareigojimus. “Mes siekeme sito opozicijos vicemero posto”, - neslepe P.Austrevicius. </P> <P>I nakti nusitesusiame pirmadieniniame posedyje J.Imbrasas siule patvirtinti ir ketvirtaji vicemera - liberaldemokrata Evalda Lementauska, taciau del to protesta pareiske opozicijoje like liberalcentristai ir A.Zuokas. Pasak buvusio mero, iki siol mieste buvo trys vicemerai, tad tektu kurti nauja pareigybe, kurios islaikymas per metus kainuotu apie 300 tukst. litu. </P> <P>Vis delto valdancioji dauguma ketvirtojo vicemero idejos nelaidoja ir ketina prie sio klausimo svarstymo sugrizti po savaites. Kita antradieni vyksianciame posedyje bus bandoma paskirti ir naujaji savivaldybes administracijos direktoriu, kurio kandidatura pagal koalicijos sutarti turi teise siulyti socialdemokratai. </P> <P>Neoficialiai kalbama, kad i direktoriaus pareigas bus pasiulytas socialdemokratas Gintautas Paluckas. Jo pavaduotojus deleguos visos trys koalicines partijos. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:53 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46588 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46588&action=comments Aktualijos Suabejota parlamentaro nesaliskumu [Aktualijos] http://www.masalskis.org/kd/46589 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b></b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46589">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46589">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46589&action=comments">Komentarai</a> </p> <B> <P>Del konservatoriaus dalyvavimo tyrimo komisijoje socialliberalai kreipesi i etikos sargus </P></B> <P>Seimo Naujosios sajungos (socialliberalu) frakcija kreipesi i Seimo Etikos ir proceduru komisija, prasydama isnagrineti, ar Seimo nario konservatoriaus Jurgio Razmos buvimas Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromaviciaus zuties tyrimo aplinkybems nustatyti nariu nepriestarauja Seimo nario etikos normoms bei Viesuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo nuostatoms. </P> <P>Naujosios sajungos frakcijos nuomone, visuomeneje kylancios abejones del J. Razmos suinteresuotumo tiriant J. Abromaviciaus zuties, Brazuoles tilto ir “Lietuvos ryto” redakcijos sprogdinimo aplinkybes priestarauja Seimo statuto 18 straipsniui, ipareigojanciam Seimo narius vengti interesu konflikto tarp Seimo nario privaciu interesu ir jo pareigu atstovauti visuomenes interesams bei elgtis taip, kad visuomenei nekiltu abejoniu, kad toks interesas yra. Siu metu balandzio pradzioje sios komisijos narys liberalcentristas Rimantas Remeika, Seimo sekretoriate registraves atitinkama nutarimo projekta, pasiule J. Razmai pasitraukti is J. Abromaviciaus zuties aplinkybes tiriancios komisijos. </P> <P>Parlamentaro nuomone, vadovaujantis vakarietiskais politiku etikos standartais, Seimo laikinaja komisija, tiriancia Juro Abromaviciaus zuties aplinkybes, privalo kuo skubiau palikti Tevynes sajungos (konservatoriu) frakcijos deleguotas J. Razma. “Ziniasklaida skelbia, o ir patys konservatoriu lyderiai pripazista, kad VSD fiksavo aukstas pareigas uzimancio konservatoriaus J.R. aktyvu bendravima su galimai prie komisijos tiriamu sprogdinimu prisidejusiu, uz nelegaliu ginklu prekyba nuteistu Algirdu Petruseviciumi. Gretinant tyrimo komisijoje gauta viesa informacija su paciu konservatoriu pareiskimais, persasi logiska prielaida, kad “paslaptingasis” J.R. yra i J. Abromaviciaus komisija konservatoriu frakcijos deleguotas Jurgis Razma”, - teige R. Remeika. </P> <P>Anot jo, tokios sasajos tarp “tyrejo” ir tiriamojo vercia abejoti “tyrejo J. Razmos” nesaliskumu. </P> <P>ELTA, KD inf. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:52 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46589 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46589&action=comments Aktualijos Zvilgsnis [Aktualijos] http://www.masalskis.org/kd/46590 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Jurga TVASKIENE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46590">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46590">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46590&action=comments">Komentarai</a> </p> <P>Vakar premjeras Gediminas Kirkilas karstai pamokslavo, kad nudienos Lietuvos gyvenime per daug sureiksminami postai. Taciau butent toks sureiksminimas leido jo partijos kolegai Algirdui Paleckiui sulipdyti koalicija Vilniaus miesto taryboje. </P> <P>Po velu pirmadienio vakara pasibaigusiu Vilniaus miesto rinkimu, kuriuose kai kurie veiksmai buvo pavadinti net kriminaliniais, o politikai vieni kitiems atvirai grasino teismais, tik dar karta buvo patvirtinta, kad visi politiku pazadai, sukiai, idejos, simpatijos ir antipatijos baigiasi vienu zodziu - postu dalybos. </P> <P>Dar pirmadienio popiete pirma karta susirinkusioje naujoje Vilniaus taryboje skambejo raginimai posedi nukelti bent kelioms dienoms, nes sostine valdyti planuojancios koalicijos tvirtumas kele rimtu abejoniu. Sesi socialdemokratai, A.Paleckio tempiami Rolando Pakso ir jo salininku pusen, nebuvo tokie vieningi, kaip, atrodo, naiviai tikejo ju vadovas - du grieztai atsisake jungtis prie “pavasarininkais” pasivadinusio darinio. Lenku rinkimu akcija, nors ir demonstravo kaip reta tvirta pozicija, savo reputacija pasigadino dar pries ketverius metus, begiodami nuo liberalu pas socialdemokratus. Net liberaldemokratai, kuriems sajunga su socialdemokratais buvo vienintele galimybe patekti i valdzia sostineje, viduje bruzdejo, o kai kurie net esa galejo parsiduoti kitai stovyklai, jei situacija formuojamoje koalicijoje butu pasirodziusi nestabili. Tuo labiau kad, tu paciu gandonesiu teigimu, vieno perpirkto balso kaina pries pat mero rinkimus pakilo net iki 250 tukstanciu. </P> <P>Vilniaus taryboje net kalbeta, kad liberaldemokratu i Vilniaus merus keliamam Juozui Imbrasui padeti tapti sostines vadovu galejo tik stebuklas. Ir toks apreiskimas ivyko Liberalu sajudzio atstovu pavidalu. Vos keturis narius sostines taryboje turintys sajudieciai, dar neseniai deje kryziu ir ant R.Pakso, ir ant Arturo Zuoko, paskutine minute apsisprende, kad praeities nuoskaudos (taip pat ir zadami postai) yra brangesnes uz ateities reputacija. Vilniaus Liberalu sajudzio atstovu sprendimas, palaimintas partijos pirmininko Petro Austreviciaus, sukrete ne tik su nosimi likusius konservatorius, bet ir kai kuriuos paciu sajudieciu vadovus. Gintaras Steponavicius jau uzsimena, kad toks posukis gali P.Austreviciui kainuoti partijos pirmininko posta, o paciai partijai gresti labai liudnais rezultatais per kitamet vyksiancius Seimo rinkimus. </P> <P>Taciau Seimo rinkimai bus tik kitamet, o Vilniaus vicemero bei vieno svarbiausiu miesto komiteto vadovo postai - cia pat, ant leksteles. Ir tik uz viena balsavima, nes sajudieciai Vilniuje, kaip dabar tapo madinga, apsisprende buti tik “truputi nesti” - postus paimti, bet islikti opozicijoje. </P> <P>Dar viena priezasti, paskatinusia Liberalu sajudzio atstovus jungtis prie koalicijos, nuo pat pradziu keliancios sumaisti ir tarp politiku, ir tarp visuomenes atstovu, savo pirmojoje kalboje po isrinkimo netiesiogiai ivardijo naujasis meras liberaldemokratas J.Imbrasas. Gal is nuovargio, gal del pergales euforijos vos isrinktas meras eme ir pareiske: “Bandysiu ir stengsiuos buti visiems jums lygiai teisingas - visiems vilnieciams, o ypac verslo atstovams.” Verslo atstovai - ypac tie, pas kuriuos pries pat balsavima del Vilniaus mero susikabine uz rankuciu nuskubejo naujosios koalicijos kurejai - turetu buti ypac patenkinti. Kazin ar bus labai patenkinti vilnieciai, kuriu miestas tampa verslininku dalybu objektu - praejusia kadencija sostineje kaip norejo tvarkesi vieni, sia - estafete perima kiti. </P> <P>Vis delto, kad ir kaip paradoksaliai skambetu, Vilniaus dalybose si karta daugiausiai laimejo premjeras G.Kirkilas. Nusauti du zuikiai - is sostines valdzios eliminuotas liberalcentristas A.Zuokas, tikrasis ir mylimas socialdemokratu lyderio Algirdo Brazausko ramstis sostineje. Be to, stipriai apkarpytos, jei ne visai suzlugdytos dar visai neseniai itin perspektyviu laikyto jaunojo Algirdo Paleckio ambicijos. Kazkada puse lupu issakytiems jo siekiams pretenduoti i Socialdemokratu partijos pirmininko posta, viliojanti pati G.Kirkila, bent artimiausiu metu issipildyti nebus lemta. A.Paleckiui, kaip atrodo, beliks pasireiksti kulturos srityje - butent tokias perspektyvas uz visas pastangas ir paaukota gera varda jam numato naujieji partneriai. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:51 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46590 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46590&action=comments Aktualijos Kaune pulta lopyti gatves [Reporterio akiratyje] http://www.masalskis.org/kd/46563 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Dainoras LUKAS</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46563">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46563">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46563&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><b>Kelininkai teigia, kad tik kapitalinis remontas gali ilgesniam laikui pagerinti situacija mieste</b></P> <P>Kauno gatvese duobiu sumazejo. Jau kelias savaites mieste darbuojasi keliu remontininkai. Atsilus orams darbus siemet jie pradejo kaip niekada anksti. Taciau tai nereiskia, kad bus suremontuota daugiau gatviu. </P> <P><b>Centro gatves sutvarkytos </b></P> <P>Duobiu jau neliko centrinese miesto gatvese. “Dirbame egles principu. Is pradziu remontuojame kamiena, paskui sakas ir galiausiai - spyglius”, - juokavo Kauno miesto savivaldybes administracijos Komunalinio ukio skyriaus vedejo pavaduotojas Zenonas Gircys, paklaustas apie darbu eiga. </P> <P>Pagrindinese miesto arterijose duobiu jau nera. “Jau sutvarkyti Radvilenu ir Raudondvario plentai, Savanoriu ir A.Juozapaviciaus prospektai, Elektrenu, Draugystes gatves. Jose yra didziausias automobiliu eismas. Gatves tvarkomos specialia technika. Is pradziu ispjaunamos duobes, jos istepamos bitumo emulsija, o paskui liejamas naujas sluoksnis”, - aiskino Z.Gircys. </P> <P>Vakar buvo remontuojama Ausros gatve. “Tai siaura ir duobeta gatve, kurioje vazineja daug automobiliu, ypac kai salia esanciame manieze vyksta ivairios parodos”, - sake Z.Gircys. Jis baiminais, kad netrukus prasidejus lietums darbus gali tekti stabdyti. Po pertraukeles bus remontuojamos mazesnes gatves. </P> <P>Komunalinio ukio skyriaus vedejo pavaduotojo teigimu, jau ketinama pradeti dazyti eismo juostas gatvese. “Is pradziu numatyta pazenklinti V.Putvinskio gatve, kitas Centro gatves - Kestucio, K.Donelaicio, Birstono, Gertrudos, Vytauto prospekta”, - sake Z.Gircys. </P> <P><b>Pinigu viskam neuzteks </b></P> <P>Siemet gatvems remontuoti beveik 13 milijonu litu skyre Susisiekimo ministerija. “Lesos skirstomos pagal miestu gatviu ilgi, automobiliu ir gyventoju skaiciu. Miestas taip pat yra paemes 13 milijonu litu paskola. Puse milijono litu gatvems tvarkyti yra numatyta miesto biudzete, ivazoms i kiemus - 1,5 mln. litu. Jau baigiamos rengti schemos, ieskomi rangovai”, - teige Z.Gircys. </P> <P>Taip pat numatyta skirti 300 tukst. litu viaduko per Jiesia ir gelezinkeli projektams, 300 tukst. litu - Aukstutiniu Kaniuku Aukstupes ir Ristunu gatvems tvarkyti ir projektuoti, 500 tukst. litu - Zemaiciu plente esanciai apzvalgos aikstelei irengti. “Siuos pinigus kaip tikslines lesas skyre Vyriausybe”, - sake jis. </P> <P>Kauno seniunijos savivaldybei siemet pateike per 500 prasymu, kuriuose gyventojai praso suremontuoti gatves ir kiemus. “Zinoma, pinigu viskam neuzteks”, - sake Z.Gircys. Komunalinio ukio skyrius apskaiciavo, kad suremontuoti visas miesto gatves kainuotu apie 300 milijonu litu. </P> <P><b>Raginama remontuoti kapitaliskai </b></P> <P>Si pavasari kelininkai sulauke itin daug priekaistu, kai, staiga atsilus orams, keliose gatvese atsivere didziules duobes. I jas ivaziavo ir padangas apgadino keliasdesimt vairuotoju. Kasmet i “Kauno diena” kreipiasi nemazai nepatenkintu kaunieciu, kurie skundziasi, kad savivaldybe neisasfaltuoja net tu gatviu, kurios buna itrauktos i Gatviu prieziuros programa. Si programa kasmet sudaroma metu pradzioje, taciau visos gatves niekada nebuna suremontuojamos. </P> <P>Kauno gatves siemet remontuoja bendroves “Keliu remonto grupe”, “Kauno keliai”, “Fregda”. UAB “Kauno keliai” gamybos direktorius Gintautas Kascenskas sake, kad gatviu bukle nebus gera, kol nebus ryztamasi kapitaliniam remontui. “Pries keleta metu pagrindines gatves buvo kapitaliskai suremontuotos. Siemet tik lopomos duobes. Taciau po kurio laiko kitos gali atsiverti salimais. Taciau suprantu savivaldybe, ja riboja lesos”, - sake G.Kascenskas. </P> <P>Jis sake, kad kaunieciai be reikalo mano, kad kituose miestuose gatves yra kur kas labiau sutvarkytos. “Daugelis miestu, tarp ju ir Vilnius, turi daug problemu”, - mano kelininkas. </P> <P>UAB “Fegda” Kauno filialo direktorius Oskaras Bardziliauskas pripazista, kad Kauno miesto gatviu bukle yra bloga. “Manes tai nestebina - kiek skiriama lesu remontui, taip gatves ir atrodo”, - sake direktorius. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:50 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46563 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46563&action=comments Reporterio akiratyje Pavasaris pazadino zmones ir medzius [Reporterio akiratyje] http://www.masalskis.org/kd/46585 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Saulius TVIRBUTAS</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46585">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46585">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46585&action=comments">Komentarai</a> </p> <B> <P>Po ziemos stingulio sodu bendrijose vel prasidejo darbymetis </P></B> <P>Soduose dabar pats darbymetis: genejamos vaismedziu sakos, purenama dirva. Kai kurie darbstuoliai siltnamiuose jau net sulauke pirmojo derliaus. </P> <P>Turintys sodu sklypus pensininkai jau kuriasi cia gyventi iki rudens. Zmones dziaugiasi, kad sesi arai teikia jiems ne tik gerybiu stalui, bet ir yra atgaiva sielai, manksta kunui, galimybe pasidziaugti uzmiescio ramybe. Jaunesnieji neretai soduose praleidzia atostogas. </P> <P>Bene didziausias sodininku rupestis - elektros tinklu irangos renovacija ir ju perdavimas energijos tiekejams. Senosios pastotes jau seniai susidevejusios, del mazos galios jos netenkina zmoniu poreikiu. </P><B> <P>Dziaugiasi uzaugintomis gerybemis</P></B> <P>Netoli Slienavos esancios sodu bendrijos “Berzelis” sodininkas Vincas Verbyla jau ispurenes zeme, parenges komposta. “Siltnamyje uzaugo ridikai ir salotos, - dziaugesi jis. - Lauke sodinsiu kopustus, bulves, kitas darzoves.” Auginamu gerybiu V.Verbylos seimai uztenka iki velyvo rudens. </P> <P>Kai isejo i pensija, sode jis gyvena nuo pavasario iki rudens. “Siemet cia dirbu jau nuo Velyku, - kalbejo jis, vedziodamas po graziai sutvarkyta kiema, lysves, gelynus. - Si sklypa turiu beveik trisdesimt metu. Jaunysteje cia dirbdavau tik savaitgaliais. Matyt, turejau daugiau jegu, nes spedavau tiek pat nuveikti, kiek dabar per savaite. Prisimenu, braskiu net daugiau nei dabar uzaugindavau.” </P> <P>Buves statybininkas sake sodininkystes paslapciu ismokes pats. Jo kieme viskas tvarkingai suplanuota, netoli triju komposto deziu, prie siltnamio stovi vonia. “Joje kaupiu lietaus vandeni ir laistau juo darzoves”, - aiskino V.Verbyla. </P><B> <P>Ir poilsis, ir nauda </P></B> <P>Sodu bendrijos “Berzelis” pirmininke Daina Adomaitiene sake, kad daugiausia sodininkai gyventi savo namukuose suguzes geguze. “Jokia nupirkta darzove ar vaisius neprilygs paties uzaugintoms gerybems, - isitikinusi ji. - Kai kas mano, kad sode verta tik pievele seti. Pastebiu, kad jaunesni soda isigije zmones is pradziu taip ir daro. Bet kitais metais, ziurek, jau pasodina lysve braskiu, svogunu, kitais metais - dar viena lysve, nes isitikina, kad be chemikalu uzaugintos darzoves turi visai kita skoni.” </P> <P>D.Adomaitienes neitikina kai kuriu architektu nuomone, kad sodu bendrijos sunyks ir juos pakeis gyvenamuju namu kvartalai. “Daug jaunu zmoniu sodus isigyja poilsiui, - teige ji. - Cia randame ramybe, gryna ora. Uzsiaugintu darzoviu uztenka ne tik vasarai, bet ir ziemai. Vyresniojo amziaus zmonems tai ir puiki manksta”. </P> <P>Pasak sodininku, norint sulaukti derliaus savo sklypuose reikia padirbeti maziausiai tris dienas per savaite. “Buna, kad karstomis dienomis augalus palaisto kaimynai, atidaro siltnamius, - pasakojo D.Adomaitiene. - Tiesa, reikia pripazinti, kad kol sklypai netapo privatus, zmones buvo draugiskesni, nebuvo tiek daug tvoru. Taciau sodininkai privalo laikytis bendrijos taisykliu, netgi tie, kurie cia gyvena nuolat, kitu atveju jiems reiketu iteisinti privacia gyvenamaja valda.”</P><B> <P>Didziausi rupesciai - elektra ir vagys </P></B> <P>Sodu bendrijos “Monolitas” pirmininke Angele Bagdoniene sake, kad nuo senu laiku sodininkai daznai nukencia nuo vagiu. “Kartais kelerius metus nebuna isilauzimu, bet paskui nusikaltimu vel padaugeja, - pasakojo ji. - Dabar vagys nesa viska: sodo irankius, indus, patalyne. Brangesniu daiktu sode geriau nepalikti.” </P> <P>Vienoje sodu bendrijoje pastebejome nameli su irengtomis vaizdo kameromis. </P> <P>Kitas sodininku rupestis elektros skirstymo iranga. Daugelyje bendriju ji jau susidevejusi, yra mazos galios. “Jos neuztenka elektrinems zoliapjovems, netgi virduliai gali sutrikdyti elektros tiekima visai bendrijai”, - kalbejo D.Adomaitiene. </P> <P>Vakaru skirstomieji tinklai sodininku pastociu kratosi ir sutinka perimti, jei rekonstruoti irangai visi sodininkai skirtu 40 proc. reikalingu lesu. “Paskaiciavome, kad vienam sklypui tektu pakloti apie 2 tukst. litu, todel ikalbeti visus sodininkus skirti tam pinigu sudetinga”, - sake A.Bagdoniene. </P><B> <P>Senasis istatymas atgyveno </P></B> <P>Seimui svarstyti siemet pateiktas naujasis sodu bendriju istatymas. Kauno rajono sodu bendriju asociacijos valdybos pirmininko Eidiginto Germanaviciaus nuomone, neteisinga, kad gyventojai mokedami pajamu mokescius i savivaldybiu biudzetus, negauna is ju jokiu paslaugu. “Sodu bendrijos yra tarsi kitu valstybiu teritorijos, kurioms negalioja iprasta tvarka, - sako E.Germanavicius. - Pavyzdziui, negalime tiams gerinti, dalyvauti rajono pletros programose ir panasiai”. </P> <P>Pasak pirmininko, naujojo istatymo projekte numatyta, kad valstybe rems sodininku iniciatyva puoseleti krastovaizdi, bus lengviau suformuoti sklypus laisvose bendrijos teritorijos zemese. </P> <P>Jeigu Seimas pritars, is mirties tasko turetu pajudeti skirstomuju elektros tinklu irangos pardavimas energetikos imonems. “Dabar bendroves VST ir Rytu skirstomieji tinklai tinklus savo zinion sutinka perimti tik tada, jei bendrijos pacios uz jas sumoka, - kalbejo E.Germanavicius. - Istatymo projekte numatyta, kad ju verte bus nustatoma nepriklausomu vertintoju, ji negales buti neigiama.” </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:49 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46585 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46585&action=comments Reporterio akiratyje Metu bibliotekininke - kauniete [Reporterio akiratyje] http://www.masalskis.org/kd/46586 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Ruta KANOPKAITE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46586">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46586">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46586&action=comments">Komentarai</a> </p> <P>Kauno medicinos universiteto bibliotekos direktore Meile Kretaviciene pripazinta geriausia 2006-uju bibliotekininke.</P> <P>Tradicija isrinkti geriausia metu bibliotekininka gyvuoja nuo 1992 metu. Kulturos ministerijos ekspertu komisijos sprendimu sis garbingas vardas ir pinigine 5 tukst. litu premija siemet paskirti kaunietei, kurios vadovaujama biblioteka atspindi XXI amziaus technikos pasiekimus ir galimybes. </P> <P>“Musu biblioteka kovo pradzioje atsvente ikurtuves naujame pastate Eiveniu gatveje. Naujakuryste leido labai placiai idiegti modernias technologijas, pasinaudoti partneriu uzsienyje pagalba ir patirtimi. Per elektronines priemones prenumeruojame naujausia medicinine informacija is viso pasaulio, naudojames uzsienio saliu informacinemis duomenu bazemis. Besinaudojanciuju bibliotekos knygomis patogumui idiegta visiska savitarna. Ant leidinio virselio esanti mikroschema leidzia studentui paciam pasiimti ir atiduoti knyga be personalo pagalbos”, - pasakojo “Kauno dienai” M.Kretaviciene, nuo 1993 metu vadovaujanti Kauno medicinos universiteto bibliotekai. </P> <P>KMU biblioteka labai aktyviai dalyvauja daugelyje Lietuvos ir uzsienio projektu, yra ivairiu tarptautiniu asociaciju nare. Meile Kretaviciene yra ir Lietuvos aukstuju mokyklu biblioteku asociacijos pirmininke. </P> <P>Nuo 1923 metu skaiciuojanti savo istorija biblioteka studentu, destytoju, gydytoju, mokslininku profesiniams interesams tenkinti siandien yra sukaupusi 782 tukst. vienetu fonda. “Kauno medicinos universiteto bibliotekos paslaugomis naudojasi apie 6,5 tukst. skaitytoju, puse is ju - studentai”, - sake direktore. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:48 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46586 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46586&action=comments Reporterio akiratyje Ispuolio pries sutuoktinius byloje laukiama nuosprendzio [Juodoji kronika] http://www.masalskis.org/kd/46591 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Greta CIZINAUSKAITE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46591">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46591">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46591&action=comments">Komentarai</a> </p> <B> <P>Viesa paslaptis, tapusi siurpios tragedijos priezastimi, pagarsinta tik po pusantru metu </P></B> <P>“Prasau kaltinamajam Evaldui Petraiciui uz pasikesinima nuzudyti du zmones, skirti 16 metu laisves atemimo bausme”, - tokia buvo ispuolio pries sutuoktinius Kazimiera ir Zofija Nauncikus byloje prokuroro vakar pasakytos baigiamosios kalbos esme. Sis pries pat 2005-uju Kucias viename Vilijampoles Taurages gatveje ivykdytas nusikaltimas sukrete visa Kauna. </P> <P>“Prasau teismo skirti mano ginamajam kiek imanoma svelnesne bausme, atsizvelgiant i psichiatru isvada, kad jo asmenybe sustojo vystytis sestoje klaseje, o priklausomybe nuo alkoholio issivyste nuo 14 metu. Nauncikai, kuriu kaimynysteje jis uzaugo, visa gyvenima prekiavo “pilstuku”. Ir ar tai nera ir E.Petraicio asmenybes sutrikimo pasekme?” - tokie buvo kaltinamaji ginancios advokates kontrargumentai. </P><B> <P>Skirtingi vaidmenys </P></B> <P>Advokate prase, kad teismas perkvalifikuotu ir viena is 20-meciui E. Petraiciui pareikstu kaltinimu is pasikesinimo nuzudyti jam i mociutes pagal amziu tinkancia 71-eriu Z.Nauncikiene i sunku jos sveikatos sutrikdyma. Moteris, kuriai, ekspertu teigimu, smogta peiliu maziausiai 24 kartus, isgyveno, taciau liko neigali. Pazeidus nugaros smegenis, ji nuo juosmens paralyziuota, pripazinta 1 grupes invalide. </P> <P>Advokates isitikinimu, Z.Nauncikiene suzalota be isankstinio siekio nuzudyti. Tiesiog taip susikloste aplinkybes. </P> <P>Kaip jau rasyta, i Naunciku duris E.Petraitis ta vakara pabelde pakeliui i mamos namus. Pastaroji tadien viesejo jo ir sugyventines namuose Petrasiunu soduose. Visi vaisinosi viesnios atsinestu alkoholiu, kuris veliau tapo E.Petraicio konflikto su sugyventine priezastimi. Susipykes su drauge, jis isvaziavo pas mama. Pakeliui susigriebe, kad nepatogu eiti i svecius be butelio. Kiseneje turejo 50 litu, o nuo vaikystes zinomas Naunciku, prekiaujanciu “pilstuku”, taskas taip pat buvo pakeliui. E.Petraicio motina praejusiame teismo posedyje irodinejo, kad sunus jame lankesi nuo 13 metu. Eidavo pirkti cigareciu. Taciau karta del kazko susipyko ir cigaretes ten jam jau pirkdavo mociute. </P><B> <P>Gyvybes kaina </P></B> <P>Ir ta lemtinga 2005-uju gruodzio 17-osios vakara viskas, anot kaltinamojo, prasidejo nuo konflikto su duris atidariusiu K.Naunciku. Paprasius butelio, sis ji atnese, taciau is 50 litu grazos atidave tik 4 litus. Neva likusius atskaite uz sena skola. Kaip rankose atsidure kazkoks daiktas, kuriuo pradejo smugiuoti i K.Nauncika, E.Petraitis teigia nepajutes. Anot ji ginancios advokates, kaltinamasis pasielge taip, kaip jo vietoje butu elgesis 12 metu vaikas (taip jo asmenybes issivystyma apibudino psichiatrai) - norejo atsiimti savo pinigus is fiziskai tvirciau sudeto asmens. Teismo medicinos specialistai nustate, kad 70-meciam K.Nauncikui suduota maziausiai 11 smugiu peiliu. Vienas ju, kuriuo perdurtas plautis, buvo mirtinas. </P> <P>Isgirdus vyro aimanas, atskubejo Z.Nauncikiene. Palikes ramybeje leisgyvi namo seimininka, E.Petraitis puole jo zmona. Pastaroji, atlaikiusi dvigubai arsesne ataka, sugebejo atimti is uzpuoliko peili. Taciau to kaina - like nevaldomi pirstai, kuriu sausgysles pazeistos per zutbutines grumtynes. I kraujais papludusios suzeistosios pagalbos klyksma atbego kaimynas, o ne antrajame namo aukste visu garsu per televizoriu krepsini ziureje nuomininkai. Nepavyko ju prisisaukti ir sutartiniu zenklu - dauzant saukstu radiatoriu. Pagalbon, nusitveres lazda, atbeges kaimynas taip pat isgirdo sauksma visiskai atsitiktinai, kai ziuredamas tas pacias krepsinio rungtynes isiaudrines netycia nuspaude televizoriaus pultelyje garsa mazinanti mygtuka. </P><B> <P>Tarzanas pakaltinamas </P></B> <P>Vakarykstis teismo posedis ivyko po beveik 5 menesiu pertraukos. Ji buvo paskelbta, E.Petraicio advokatei paprasius skirti ginamajam psichiatrine stacionarine ekspertize. Motyvuota tuo, kad ivairiu psichikos sutrikimu turi beveik puse kaltinamojo gimines, o ir jis pats paauglysteje labiau megdavo tupeti medyje ir kukuoti, negu bendrauti su bendraamziais, del ko kaimynai jam net prilipde Tarzano pravarde. Ekspertize atlike psichiatrai nustate, kad E.Petraitis pakaltinamas. </P> <P>Kaltinima palaikancio prokuroro isitikinimu, nusikaltima, kuriuo yra kaltinamas, jis padare tycia. Prie siulomos 16 metu bausmes uz si nusikaltima paprasyta prideti ir 2006-uju vasaros Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendzius uz vagystes bei plesimus, padarytus dar iki ispuolio Naunciku namuose. Galutine subendrinta prokuroro siuloma bausme E.Petraiciui - 18 metu nelaisves ir 4 MGL (minimalaus gyvenimo lygiai), t.y. 600 litu bauda. </P> <P>Prokuroras teige palaikantis ir Z.Nauncikienes bei Valstybines ligoniu kasos ieskinius uz jos gydyma. Z.Nauncikiene praso jai priteisti 500 tukst. neturtines zalos - uz sunku sveikatos sutrikdyma bei vyro, is kurio pensijos gyveno, netekti. Valstybine ligoniu kasa - daugiau kaip 22 tukst. litu. E.Petraiti ginanti advokate vakar teismo prase nezlugdyti jauno zmogaus, o duoti jam vilti. Anot jos, kaltinamasis nori baigti vidurine, pradeti dirbti ir siusti teismo priteistus pinigus, taciau tai turi buti tokia suma, kuria jis gali per savo gyvenima uzdirbti. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:47 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46591 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46591&action=comments Juodoji kronika Suvis uzklupo kalbant telefonu [Juodoji kronika] http://www.masalskis.org/kd/46592 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Greta CIZINAUSKAITE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46592">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46592">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46592&action=comments">Komentarai</a> </p> <P>Kauno policijos arestineje atsidure jau 3 kartus, tarp ju - ir uz grasinima nuzudyti, teistas Vilijampoles gyventojas A.L., itariamas ginklu parduotuvese be specialaus policijos leidimo parduodamu pistoletu suzalojes kaimyna. Pastarasis Kauno medicinos universiteto kliniku (KMUK) Akiu ligu klinikoje gydytas 10 dienu. Galutines mediku isvados del ju pacientui padaryto suzalojimo policija dar neturi. </P> <P>Pirminiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, nukentejusysis, kuriam diagnozuotas sautinis akies apdeginimas, i KMUK kreipesi kovo 23-iosios vakara. Apklausiamas mediku iskviestos policijos, jis teige buves uzpultas netoli namu - Mesininku gatveje. Bekalbant mobiliuoju telefonu, pribego vyriskis. Pasigirdo suvis. Ta pacia akimirka nudiege aki. Dar pamena, kad tas, kuris sove i veida, griebe uz rankos noredamas atimti telefona, taciau nepavykus pabego. </P> <P>Santakos policijos komisariate buvo pradetas ikiteisminis tyrimas del pasikesinimo apiplesti. Komisariato operatyvininkai nusikaltima atskleide per kelias savaites. Pirmadieni A.L. buvo sulaikytas. Paimtas ir jo turimas ginklas. Sio pobudi nustatys ekspertai, taciau ir plika akimi aisku, kad tai - ginklas, parduodamas be specialaus leidimo. Vilties gauti is policijos leidima isigyti ginkla savigynai sis jau ne karta teistas ir tik pernai is ikalinimo istaigos grizes asmuo neturejo. </P> <P>A.L. prisipazista suzalojes siuo ginklu kaimyna. Taciau linkes teigti, kad tai - jo motinos, turincios kirpykla, jam kalint savigynai isigytas pistoletas. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:46 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46592 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46592&action=comments Juodoji kronika Uzsitesusi paaugliu viesnage pas draugus sukele ant koju policija [Juodoji kronika] http://www.masalskis.org/kd/46593 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Tomas JARUSEVICIUS</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46593">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46593">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46593&action=comments">Komentarai</a> </p> <P>Pirmadieni vakare i Panevezio teisesaugininkus kreipesi dvieju keturiolikmeciu dukru pasigedusios motinos, pareiskusios, kad ju atzalos jau beveik para laiko negrizta i namus. Policijos pareigunai netrukus paskelbe paieska, taciau paaugles vakar apie vidurdieni atsirado ir paaiskino, kad laika leido besisveciuodamos pas draugus. </P> <P>Kaip Panevezio policijai teige del savo dukteru susijaudinusios moterys, viena mergaite is namu isejo sekmadieni apie 20 val., o kita pora valandu veliau. Kitadien motinos gerokai sunerimo ir baiminosi, kad paaugles nebutu pakliuvusios i kokia nelaime. </P> <P>Dar vakar priespiet “Kauno dienos” kalbinta Panevezio miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstove spaudai Regina Bucinskiene nuramino, kad sioje situacijoje rimtu kriminalu nekvepia. Pasak jos, viena motinu mobiliojo rysio telefonu susirasinejo su dukra trumposiomis zinutemis. Tai leido teisesaugininkams lengviau atsipusti viliantis, kad neteks narplioti pagrobimo ar kito panasaus nusikaltimo. Anot ju, pastarasis incidentas gal kiek per anksti pakliuvo i ivykiu suvestines ir sukele nepagristai dideli aziotaza visuomeneje, mat pats ivykis tikrai yra kur kas paprastesnis, nei gali pasirodyti is salies. </P> <P>“Mergaites tikrai nera pagrobtos. Viena ju su motinos zinia buvo isejusi vienai dienai pavieseti pas pussesere ir ten pernakvoti. Kita diena velai i namus grizusi moteris nerado dukters, todel ir susirupino, ar jai nieko neatsitiko. Abi bendraamzes yra geros drauges, gyvena kaimynysteje, toje pacioje gatveje, bet lanko skirtingas mokyklas. Viena ju mokosi Panevezio Azuolo vidurines mokyklos astuntoje klaseje, o kita “Minties” vidurineje mokykloje”, - vakar dar iki sulaukiant sekmingos incidento atomazgos pasakojo R.Bucinskiene. </P> <P>Policijos pareigunai puse lupu prasitare manantys, kad siam ivykiui nemazai itakos turejo ne tik pavasariski orai, bet ir paaugliskas mergaiciu amzius, neretai pasizymintis kiek naivoku mastymu ir lengvabudiskumu. </P> <P>Vakar po vidurdienio Panevezio teisesaugininkai pranese, kad neilgai trukusia paieska vainikavo sekmingi rezultatai - mergaites atsirado. Paaugles paaiskino buvusios pas draugus. Ant koju sukelti teisesaugininkai netrukus abi keturiolikmetes apklause. </P> <P>Pareigunai sako taip pat bandantys issiaiskinti, ar pries pradingstant keturiolikmetems, ne viena is ju neisivele namuose i koki seimynini konflikta su tevais ar kitais artimaisiais. Neatmetama prielaida kad butent tokia priezastis galejo pastumeti kazkuria is bendraamziu sprukti is namu, o drauge pasiimti ir drauge. </P> <P>Panevezio miesto VPK atstoves spaudai R.Bucinskienes teigimu, kaip ir buvo tiketasi bei prognozuota, paieska operatyviai vykde pareigunai netruko aptikti abi paaugles ju biciuliu namuose. Pasnekove patikino, kad abi mergaites auga tvarkingose seimose, mokyklose yra vertinamos tik teigiamai ir probleminiams aukletiniams nepriskiriamos. Anot pedagogu, astuntokes mokosi gerai ir iki siol pamoku nepraleidinedavo. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:45 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46593 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46593&action=comments Juodoji kronika Seni kaunieciu baldai taps biokuru [Ekonomika] http://www.masalskis.org/kd/46562 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Ruta STANKEVICIUTE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46562">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46562">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46562&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><b>“Kauno svara” pradejo derybas su katilinemis del smulkinto kuro</b></P> <P>Kaunieciai noriai dalyvauja nekilnojamojo turto prieziuros bendroves “City Service” ir “Kauno svaros” surengtoje svaros akcijoje - per pirmasias savaites gyventojai atidave kelis simtus nebereikalingu baldu. Lovas, spintas ir kitus medinius baldus akcijos rengejai ketina paversti biokuru. Siuo metu ieskomi sio smulkinto kuro pirkejai. </P> <P>“Vos surenkame senus baldus, gyventojai kaipmat ir vel prikrauna ju prie konteineriu. Vos spejame suktis”, - apie isibegejusia stambiu gabaritu atlieku surinkimo akcija vakar “Kauno dienai” kalbejo “Kauno svaros” direktorius Petras Ciegis. </P> <P>Per pirmasias dvi svaros akcijos savaites jo vadovaujami darbininkai surinko ir i stambiu gabaritu atlieku aikstele suveze per 700 ivairiu senu baldu ir pasenusios buitines technikos. Perdirbejams atiduota per 200 kubiniu metru medienos atlieku. </P> <P>Pasak nekilnojamojo turto prieziuros bendroves “City Service” atstovo rysiams su visuomene Viliaus Mackonio, kaunieciai noriai svarinasi namus. Raginimus nemokamai atsikratyti nebereikalingu daiktu isgirde Centro ir Dainavos rajonu gyventojai per kelias dienas prie atlieku konteineriu sukrove kelis simtus lovu, foteliu ir kitu baldu. Siu seniuniju gyventojai atlieku gabentojams jau atidave 92 lovas, 55 fotelius, 48 spintas, 15 stalu. Maziau ismetama buitines technikos atlieku, o ir sios dazniausiai isardytos. Spejama, kad buities technika ardoma ieskant spalvotuju metalu. </P> <P>P. Ciegis pasakojo, kad “Kauno svaros” masinos senus baldus ir buitine technika nuo konteineriu gabena kasdien. Vakar bendroves darbuotojai pluso V.Kreves prospekte - i atlieku aikstele pajudejo du pilni senienu sunkvezimiai. </P> <P>Vienas V.Kreves prospekto gyventojas dziaugesi pagaliau atsikrates senos komodos ir dvieju virtuviniu spinteliu - nereikalingi baldai rusyje pragulejo daugiau nei desimtmeti. </P> <P>“Neturiu priekabos, i kuria tilptu tokie dideli baldai, o pasisamdyti tinkama transporto priemone kainuotu brangiai”, - vardijo priezastis pusamzi siame Kauno rajone gyvenantis Jonas. </P> <P>Dali surinktu atlieku svaros akcijos rengejai atiduoda metalo perdirbejams, kitas veza i savartyna. Kai kuriuos medinius baldus “Kauno svara” perdirba i biokura. Neseniai isigytu smulkintuvu sumalta kura planuojama parduoti katilinems. Biokurui gaminti tinkama tik dalis baldu - stalai, spintos, o lovas ir fotelius, kuriu konstrukcijose mazai medienos, bendrove veza i savartyna. Is gyventoju ismestu baldu bendrove ketina primalti kelis tukstancius tonu medienos kuro. </P> <P>Pasak p. Ciegio, pradetos derybos su keliomis katilinemis, joms siuloma tona biokuro isigyti uz 100 litu. </P> <P>Nekilnojamojo turto prieziuros bendroves “City Service” Kauno padalinio vadovas Tomas Augutavicius pabreze, kad daugelio kaunieciu bustai, laiptines ir rusiai uzgriozdinti senais baldais ir kitais nereikalingais daiktais, kurie, pavyzdziui, kilus gaisrui pridarytu nepatogumu. </P> <P>“Pernai pradeje priziureti Kauno daugiabucius radome juos prikrautus nereikalingu daiktu, kurie tik kaupia dulkes ir traukia benamius, besidairancius, kur isirengti nakvynes vieta”, - “Kauno dienai” sake T. Augutavicius. Kaunieciai baldus, buitine technika ir kitus daiktus prie kiemuose stovinciu atlieku konteineriu gali krauti iki geguzes 4 dienos. Pasibaigus talkai, gyventojai prasomi informuoti bendrove “City Service”, kuri iskvies “Kauno svaros” siuksliavezes. </P> <P>“Kauno svaros” generalinis direktorius Petras Ciegis kaunieciu praso daiktus is rusiu isnesti organizuotai, kad bendroves darbuotojams nereiketu po kelis kartus lankyti tu paciu namu ir jie suspetu iskuopti visa miesta. </P> <P>Lyderes pozicija salies pastatu ukio valdymo rinkoje uzimanti “City Service” Kaune dirba nuo praejusiu metu pavasario. Bendrove Dainavoje priziuri 205 pastatus, kuriu plotas virsija 756 tukstancius kvadratiniu metru. Jos antrine imone “Zaidas” Centro rajone administruoja 646 namus - is viso daugiau kaip 671 tukstanti kvadratiniu metru ploto. </P> <P>“City Service” imoniu grupei Lietuvos bei uzsienio miestuose priklauso 13 bendroviu, kuriose dirba daugiau kaip 1,3 tukstancio darbuotoju. Imoniu grupes priziurimu pastatu plotas per metus isaugo daugiau kaip du kartus ir virsijo 8 mln. kvadratiniu metru. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:44 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46562 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46562&action=comments Ekonomika Algu vokeliuose tradicijos - dar gajos [Ekonomika] http://www.masalskis.org/kd/46578 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Tomas JARUSEVICIUS</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46578">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46578">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46578&action=comments">Komentarai</a> </p> <P>Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apskrities skyrius, surenges patikrinima vienoje Kauno baldu gamybos bendroviu, aptiko darbuotojams neoficialiai mokamus atlyginimus bei apgaulingai tvarkoma imones buhalterija. Del pastarojo “vokeliu” atvejo pradetas ikiteisminis tyrimas. </P> <P>Penktadieni FNTT ir Kauno apskrities valstybines mokesciu inspekcijos pareigunai, gave informacijos apie galimai neskaidru atlyginimu mokejima baldus gaminancioje uzdarojoje akcineje bendroveje “Briauna”, atliko patikrinima. Pareigunu itarimai del neoficialaus darbo uzmokescio pasitvirtino: uzfiksuota, kad gamybos vadovas mokejo algas pagal fiktyvius atlyginimu skaiciavimo sarasus ir oficialu mokamaji ziniarasti. </P> <P>Pasak FNTT laikinai direktoriaus pareigas einancio Alvydo Packeviciaus, patikrinimo metu nustatyta, kad kai kuriems bendroves darbuotojams jau buvo sumoketa per 9 tukst. litu neoficialaus darbo uzmokescio. Dar daugiau - 37 tukst. 233 litai, skirti analogiskoms kitu darbuotoju algoms sumoketi, buvo rasti imones gamybinese patalpose ant stalo, prie kurio ir buvo mokami atlyginimai. Visi sie rasti pinigai neapskaityti bendroves buhalterineje apskaitoje. </P> <P>Sulygine neoficialius darbo uzmokescio skaiciavimo sarasus ir bendroves atlyginimu mokejimo ziniarasti, pareigunai suskaiciavo, kad oficialus atlygis kai kuriems darbuotojams tesudaro vos trecdali gaunamos visos algos. Tuo tarpu likusios dvi treciosios ismokamos vokeliuose. </P> <P>FNTT pareigunai patikrinimo metu paeme i imones buhalterine apskaita neitrauktus per 37 tukst. litu bei darbuotoju sarasus su nurodytomis pinigu sumomis ir buhalterines apskaitos dokumentus. Del sio fakto FNTT Kauno apskrities skyriuje tesiamas pradetas ikiteisminis tyrimas pagal Baudziamojo kodekso straipsni, uz apgaulinga apskaitos tvarkyma numatanti netgi laisves atemimo bausme iki ketveriu metu. </P> <P>FNTT atstove spaudai Ruta Andriuskaite vakar “Kauno dienai” patikslino, kad paprastai pareigunams pirmine informacija suteikia Valstybines mokesciu inspekcijos (VMI) atstovai, kuriuos informacija apie nesaziningus darbdavius dazniausiai pasiekia trumpuoju pasitikejimo numeriu 1882. Tokiais atvejais, pasak R.Andriuskaites, jungtines FNTT ir VMI pareigunu pajegos kaipmat imasi priemoniu siems nusikaltimams isaiskinti bei uzkardyti. </P> <P>UAB “Briauna” pastaruoju metu figuruoja Imoniu bankroto valdymo departamento duomenu bazeje. Maziau nei po menesio numatyta vykdyti varzytynes ir isparduoti visa bendroves turta, kurio pradine kaina, kaip skelbiama, siekia 16 mln. litu. </P> <P>Vos pries penkerius metus pastaroji baldus gaminanti imone buvo laikoma pazangia ir pelninga bendrove, didziaja dali savo produkcijos eksportuodavusia i uzsieni ir pernelyg nekonkuravusia vietineje rinkoje. Paskutiniais gyvavimo metais kasmetine jos apyvarta skaiciuota desimtimis milijonu litu.</P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:43 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46578 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46578&action=comments Ekonomika Kauks sirenos [Ekonomika] http://www.masalskis.org/kd/46579 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b></b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46579">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46579">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46579&action=comments">Komentarai</a> </p> <P>Siandien 11 val. 52 min. kauks sirenos. Jos bus ijungtos tikrinant Kauno miesto ir apskrities gyventoju perspejimo ir informavimo sistemos technine bukle. Nustojus veikti elektros sirenoms, 11 val. 55 min. per Lietuvos radijo pirmaja ir antraja programas ir per radijo stoti “Pukas” bus perduotas Civilines saugos tarnybos informacinis pranesimas gyventojams. Nelaimes atveju pagal civilines saugos taisykles gyventojai, isgirde signala “Demesio visiems” turi nedelsiant isijungti radijo imtuva, televizoriu, isklausyti pranesima ir vykdyti gautus nurodymus. </P> <P><EM>KD inf.</EM></P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:42 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46579 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46579&action=comments Ekonomika Dovanota sirdis plaka tuo paciu ritmu [Ka pasakytu Hipokratas] http://www.masalskis.org/kd/46565 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Violeta GUSTAITYTE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46565">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46565">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46565&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><B>Vieni zmones, kurie gyvena su persodintais organais, mano paveldeje donoro jausmus ir pomegius, kiti pasikeitimus vertina kaip isgyvenimu pasekmes </B></P> <P>Organu persodinimas apipintas mitais ir baimemis. Net ir labai sunkus ligoniai, zinodami, kad ju gyvybe gali isgelbeti tik organo transplantacija, neretai bijo ne tik sudetingos operacijos, bet ir ateities, kai ju kune atsiras svetimas organas. Su organu donorystes pradzia po pasauli pasklido ir gandai, kad zmones su persodintais organais perima donoro pomegius. Itin nerimaujama del pokyciu po sirdies transplantacijos, nes sis organas daugeliui asocijuojasi su zmogaus esybe. </P> <P><B>Pasikeite valgymo iprociai </B></P> <P>Pasakojama ivairiausiu istoriju, kai zmonems su persodinta sirdimi pakinta charakteris. Tie pasakojimai vertinami labai priestaringai: vieni sako, kad tai - sensaciju ieskojimas, kiti tiki pasakojimu realumu. </P> <P>Beveik pries metus Prienu rajono gyventojui keturiasdesimt penkeriu metu Linui Markauskui Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) profesoriaus Rimanto Benecio vadovaujama mediku brigada persodino avarijoje zuvusio jauno vaikino sirdi. Sveikstantis po operacijos L.Markauskas tvirtino, kad su svetima sirdimi krutineje jauciasi kaip ir su sava, tik stebejosi, kad po transplantacijos pasikeite jo valgymo iprociai: anksciau nemego pieno, o po transplantacijos vieni skaniausiu tapo pieniski produktai. </P> <P>Keturiasdesimt septyneriu metu klaipedietis Petras Vidmantas po sirdies persodinimo operacijos praejus jau daugiau kaip metams tvirtina, kad savyje nejaucia jokiu kardinaliu pasikeitimu ar svetimu iprociu. </P> <P>“Buna, kad zmoniu charakteriai keiciasi po sudetingos operacijos, patyrus dideli stresa, todel nenuostabu, kad tai atsitinka po ypatingo ivykio - sirdies persodinimo, - “Kauno dienai” teige P.Vidmantas. - Juk pradejus gyventi su persodinta sirdimi gyvenimas staigiai keiciasi: nebegalima sunkiai dirbti, tenka taikytis prie aplinkos, atsisakyti kai kuriu pomegiu, jei jie reikalauja daugiau jegu.” </P> <P>P.Vidmantui gydytojai “prirase” pasivaiksciojimus, zvejyba, poilsi gamtoje. Buves tolimuju reisu vairuotojas jau priprato prie naujo ritmo ir dziaugiasi gyvenimu. </P> <P>“Dabar as normaliai vaikstau, kvepuoju, naktimis miegu, o pries operacija varginantis dusulys trukde kvepuoti net gulint, todel tekdavo miegoti sedomis. Net implantavus sirdies stimuliatoriu sveikata tik prastejo”, - prisimine P.Vidmantas. </P> <P>Jis buvo pirmasis Lietuvoje, kuriam donoro sirdis transplantuota vietoje dirbtines. Su pastaraja vyras gyveno pusantru metu. 2006 metu vasario 2 d. Vilniaus universiteto ligonines Santariskiu klinikose profesorius Vytautas Sirvydis P.Vidmantui persodino 27-eriu metu donoro sirdi. </P> <P>“Sirdis tapo sava, - dabar tvirtina P.Vidmantas, septynerius metus kovojes su liga uz isgyvenima. - Dekoju Dievui, kad esu gyvas, medikams - kad pasiseke operacija ir, zinoma, seimai, kuri padovanojo mirusio artimo zmogaus sirdi. Kalbejausi su kunigu ir psichologu, kaip tureciau priimti sia Dievo dovana, kaip susitaikyti su tuo, kad kazkas kitas neteko gyvenimo, o isgelbejo mane, pasmerkta myriop. As galiu tik isivaizduoti netekties skausma tu, kurie prarado savo vaika, bet suprato, kad dovanodami jo sirdi isgelbes kito zmogaus gyvybe.” </P> <P><B>Gyvenimas gali sugriuti kaip kortu namelis </B></P> <P>Keturiasdesimt septyneriu metu jonaviskei Nijolei Spakauskienei sirdis transplantuota pries metus. Jai buvo persodinta jauno vyriskio sirdis. Moteris netiki, kad su donoro organu galima perimti ir jo pomegius ar charakteri. </P> <P>“Esu tokia, kokia buvau. Nepastebejau savyje jokiu kitu iprociu. Myliu tuos zmones, kuriuos mylejau. Jei pakeistu smegenis, gal kas nors zmoguje ir pasikeistu, bet juk sirdis - tai pompa, kuri paprasciausiai organizme pumpuoja krauja. Tai, kad po vienos operacijos kazkodel norisi valgyti saldziai, o po kitos - rugsciai, turbut ne nuo donoro iprociu priklauso, o del to, kad “supjausto” organizma ir jis i tai reaguoja”, - mano N.Spakauskiene. </P> <P>Moteris tvirtina, kad po tokiu isgyvenimu ivyksta kardinaliu pasikeitimu gyvenime - keiciasi mastymas, perkainojamos vertybes. </P> <P>“Po sirdies transplantacijos labiau vertinu gyvenima, - prisipazista N.Spakauskiene. - Kvaila ir juokinga, kai zmones draskosi del pinigu, nes visi esame sveciai sioje zemeje ir nezinome, kiek gyvensime. Pinigu reikia tiek, kad pragyventum, galetum minimaliai kazkur isvaziuoti pailseti. Iki 44 savo gyvenimo metu buvau sveika ir kupina energijos, taciau gyvenimas gali subyreti kaip kortu namelis. Kad jis nesubyrejo, kad vaikstau, normaliai gyvenu, esu labai dekinga profesoriui Vytautui Sirvydziui ir kitiems gydytojams. Lenkiuosi jiems iki zemes ir visiems sakau, kad donoryste - sventas reikalas, nes nuo ligos niekas neapdraustas.” </P> <P>Buvusiai matematikos mokytojai buvo svarbi karjera, ji dirbo daug ir negailedama jegu. Dabar N.Spakauskiene pora mokiniu moko namuose, daug skaito, lanko draugus ir gimines. Kiekviena vakara pries miega moteris pasimeldzia uz savo donora. </P> <P><B>Tarp realybes ir isgalvotu istoriju </B></P> <P>Apie pojucius zmoniu, kuriems buvo transplantuota sirdis, gausu straipsniu uzsienio spaudoje. <B><I></P></B></I> <P>Placiausiai nuskambejo amerikietes Silvijos Kler istorija. Jai buvo persodinta sirdis ir plauciai. Apie savo isgyvenimus po transplantacijos ji parase knyga. Buvusi sokeja teige, kad po operacijos netiketai pajuto potrauki alui ir vistienos kepsneliams, nors anksciau ju niekuomet nemego. Moteris tvirtino issiaiskinusi, kad vaikinas, kurio sirdis jai buvo persodinta, zudamas ju turejo kiseneje. </P> <P>Pagyvenes kaukazietis, persodinus jam jauno afrikiecio sirdi, pamego klasikine muzika. Vyras suzinojo, kad jo donoras buvo muzikantas ir zuvo avarijoje, prie krutines spausdamas smuika. </P> <P>Neapolio gyventoja Silvana Peska padave i teisma chirurga, persodinusi jai sirdi. Operacija buvo sekminga, taciau moteris tvirtino, kad po transplantacijos ji labai pasikeite. Buvusi linksma Silvana tapo liudna, ja eme kamuoti depresijos priepuoliai. Moteris tvirtino issiaiskinusi, kad jai buvo persodinta sirdis vyro, kuris nusizude del nelaimingos meiles. </P> <P>Si tema megstama ir grozines literaturos kureju. Neseniai Lietuvoje buvo isleistas zymaus Skotijos rasytojo, Edinburgo universiteto medicinos teises profesoriaus Aleksanderio Makalo Smito romanas “Draugai, mylimieji, sokoladas”. Romano heroje filosofe Izabele, kulinarijos parduotuveje pavadavusi pailseti isvykusia drauge, “issiaiskina, kad vienam is pirkeju persodinta sirdis, o dabar ji kamuoja prisiminimai, kuriuos sunku paaiskinti ir kurie, kaip jis pats tvirtina, priklauso donorui”. </P> <P>Dalis mediku, mokslininku mano, kad tokios istorijos - isgalvotos, o ne pagristos realiais isgyvenimais. Po sirdies persodinimo operacijos dazniausiai keiciasi gyvenimo budas, jis nera toks intensyvus, kai kuriu pomegiu del rizikos sveikatai tenka atsisakyti. Vietoje ju atsiranda nauju, gal todel zmogui atrodo, kad nauji iprociai, pomegiai - tai lyg ir koks donoro palikimas, gautas kartu su jo sirdimi. Naturalu, kad zmones po tokiu ekstremaliu isgyvenimu - sirdies persodinimo labiau gilinasi i savo jausmus, pojucius, neretai keiciasi ir ju poziuris i gyvenima, svarbiausias vertybes. </P> <P><b>Moksliniu irodymu nera </b></P> <P>KMU Kardiochirurgijos klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis, rankose laikes ir implantaves ne viena sirdi, teigia, kad meginama tirti, ar zmones su donoro organais perima ir ju pomegius, iprocius. </P> <P>“Kalbama apie lasteline atminti: teorinis pagrindas tam lyg ir butu, bet tai reikia irodyti moksliskai, nes priesingu atveju snekesime apie ekstrasensines zmoniu savybes, kurios moksliskai neirodytos”, - sake profesorius R.Benetis. </P> <P>Briuselyje atlikes pirmaja sirdies persodinimo operacija profesorius iki siol pamena ji apemusius jausmus, kai rankose laike sirdi: “Ne koks jausmas, kai pamatai tuscia paciento krutine ir zinai, kad nuo sio momento viskas priklauso nuo chirurgo, komandos, donoro sirdies. Paskui, kaip ir kiekvienos operacijos metu, issivysto specialybei ypatingas atsparumas toms situacijoms ir dirbi profesionaliai tai, ka reikia kiekvienu etapu. Kai matai, kad sirdis plaka ir ji perima visa kruvi, kurio nepakele vargse serganti sirdis ir jau gali prognozuoti, kad viskas bus gerai, uzplusta didziulis dziaugsmas, atsipalaidavimas, atsiranda kazkiek euforijos.” </P> <P>Profesoriaus R.Benecio tvirtinimu, ligoniui ir pries, ir po sirdies persodinimo butina psichologine parama, nes operacija yra didziulis stresas. Seima ne visada gali kvalifikuotai psichologiskai padeti, todel reikia specialistu pagalbos. Jos reikia ir po sekmingos operacijos, nes gyvenanciam su donoro sirdimi tenka gerti daug vaistu ir del tokio “pririsimo” prie sudetingo medikamentinio gydymo zmogus jaucia diskomforta. Be to, jei zmogaus sveikata leidzia, jis nori dirbti, taciau daznai yra traktuojamas kaip neigalus. Sias problemas iveikti gali padeti psichologas. </P> <P><b>Dalele svetimo zmogaus </b></P> <P>Nacionalinio organu transplantacijos biuro (NOTB) direktore gydytoja Asta Kubiliene isitikinusi, kad psichologas gali padeti zmonems susitaikyti su mintimi, kad dalele svetimo zmogaus gyvens ju kune. </P> <P>“Buvo atveju, kai zmones paprase isbraukti is laukianciuju donoriniu organu eiles, nes negales psichologiskai priimti svetimkunio, - sake A.Kubiliene. - Po organo transplantacijos zmones reaguoja skirtingai: vieni dziaugiasi sulauke donoro, kitiems sunku pakelti tokia psichologine nasta.” </P> <P>Zmoniu pasakojimus, kad po organu persodinimo jie pereme ir donoro pomegius, A.Kubiliene linkusi laikyti pasikeitusio gyvenimo budo, tempo pasekme. </P> <P>“Esu girdejusi istoriju, kai zmones tvirtino tape panasus i donorus, megsta daryti ta pati, ka dare jie, taciau jokiais medicininiais tyrimais ar studijomis tai nera pagrista, - sake A.Kubiliene. - Kartais tose istorijose galima atsekti logini rysi. Vienas zmogus po transplantacijos pamego radijo remonta ir aiskino, kad tuo uzsiiminejo donoras. Logiskai mastant akivaizdu, kad anksciau buves aktyvus, dirbes fizini darba zmogus, po transplantacijos aktyvios veiklos turejo atsisakyti ir pasiieskoti uzsiemimu, kurie nereikalauja daug judeti, dideliu fiziniu pastangu.” </P> <P>Lietuvoje del visuomenes konservatyvumo, nepakankamos informacijos labai truksta organu donoru. NOTB duomenimis, siuo metu sirdies transplantacijos laukia 28 nepagydomi ligoniai, kompleksines - sirdies ir plauciu transplantacijos - 6 ligoniai. </P> <P>Lietuvoje pirmakart sirdis transplantuota 1987 metais Vilniaus universiteto Sirdies chirurgijos klinikoje. Operacija atliko profesorius Algimantas Marcinkevicius. Pernai persodinta 10 sirdziu: 4 - KMUK, 6 - VU Santariskiu klinikoje. Tai didziausias sirdies transplantaciju skaicius per metus. 2005 ir 2004 metais buvo atlikta po 7, siemet per tris menesius - 2 sirdies tranpslantacijos. <B><I></P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:41 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46565 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46565&action=comments Ka pasakytu Hipokratas Naujienu pulsas [Ka pasakytu Hipokratas] http://www.masalskis.org/kd/46567 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b></b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46567">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46567">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46567&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><b>Kauno klinikose statomas naujas Priemimo skyrius </b></P> <P>Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) po poros menesiu duris turetu atverti naujas Priemimo skyrius, kuris statomas prie Konsultacines poliklinikos. Siuo metu statybos vyksta visu tempu. Preliminari statybu kaina - apie 8 milijonai litu. KMUK direktorius ukio ir inzinerijos reikalams Vytautas Venclovas teige, kad Priemimo skyrius statomas uz Kliniku uzdirbtas lesas. </P> <P>Medikai tikisi, kad zymiai pageres salygos ir jiems, ir ligoniams. Senosios Priemimo skyriaus patalpos nebeatitiko siuolaikiniu reikalavimu. Jose po remonto bus irengti traumatologu, rentgeno, kompiuterinio tomografo ir kt. kabinetai. </P> <P><b>Santariskiu ligoninejebus silciau </b></P> <P>Vilniaus universiteto ligonines Santariskiu klinikos statytos pries 25 metus, todel dabar jos renovuojamos. </P> <P>2003 m. gavus Siaures saliu parama, buvo apsiltintas 6400 kv. m sienu ploto Hemodializes korpusas, kurio silumos sunaudojimas per 2004-2005 m. sumazejo 12 proc. ir vidutiniskai per metus sutaupe silumos energijos uz 72 tukst. Lt. </P> <P>2005 m. pasirasius sutarti su Ukio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentura, gauta 2945 tukst. Lt ES strukturiniu fondu parama, kurios tikslas - testi 2000 m. pradeta ligonines ukio renovacijos procesa ir 2005-2007 m. apsiltinti ligonines Chirurgijos korpusa. </P> <P>Dabar pradeti vykdyti ligonines Chirurgijos korpuso palatu dalies apsiltinimo darbai. Pagal sudarytos sutarties salygas sienu apsiltinimo darbai turetu buti uzbaigti iki gruodzio 29 d. </P> <P>Igyvendinus si projekta, planuojama, jog bus sutaupyta apie 15 proc. dabar Chirurgijos korpuse suvartojamos silumos energijos, bus uztikrintas stabilesnis temperaturos rezimas palatose, darbo vietose ir tai tures teigiamos itakos pacientu sveikatai bei darbuotoju darbo salygoms. Be to, pageres apsiltinto 9 aukstu pastato bei visos ligonines estetinis vaizdas. </P> <P><b>Onkologai siekia Nacionalinio vezio instituto statuso </b></P> <P>Vilniaus universiteto (VU) Onkologijos institutas - siuo metu vienintele specializuota onkologijos istaiga Lietuvoje. Instituto klinikose del piktybiniu naviku per metus gydosi apie 12 tukstanciu ligoniu, konsultacineje poliklinikoje kasmet konsultuojama apie 100 tukstanciu pacientu is visos Lietuvos. </P> <P>Onkologai, pasitikdami instituto 75 metu jubilieju, savo artimiausiuose planuose numate siekti Lietuvos nacionalinio vezio instituto statuso. </P> <P>“Septyniose is dvidesimt penkiu Europos Sajungos saliu jau dirba Nacionaliniai vezio institutai. Valstybes, iskelusios vezio problema i prioritetini lygmeni, sioms istaigoms uztikrina tiesiogini, adekvatu poreikiams finansavima, - teige VU Onkologijos instituto direktorius profesorius Konstantinas Povilas Valuckas. - Visame pasaulyje ir Lietuvoje daugeja susirgimu piktybiniais navikais, todel mediku ir valstybes tikslas privalo buti vienas - maksimaliai padeti serganciam zmogui.” </P> <P>VU Onkologijos institutas atitinka daugiaprofilinio vezio centro modeli - europines onkologines istaigos standarta, kuris apima mokslinius tyrimus, mokyma ir modernu kompleksini piktybiniais navikais serganciuju gydyma. Institutas yra Europos vezio institutu organizacijos tikrasis narys. Istaigos specialistai dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose projektuose, aktyviai darbuojasi tarptautiniuose uzsakomuosiuose klinikiniuose tyrimuose, sugeba praktikoje realizuoti sudetingiausias gydymo metodikas. </P> <P><EM>KD inf. </EM></P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:40 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46567 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46567&action=comments Ka pasakytu Hipokratas Begte su sypsena per gniuzdancio laiko barjerus [Ka pasakytu Hipokratas] http://www.masalskis.org/kd/46569 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Virginija SKUCAITE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46569">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46569">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46569&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><b>Kestutis Povilas Paukstys artejancia senatve vadina gyvenimo pribuveja ir sutinka ja numetes 40 kg svorio bei neprarades humoro jausmo </b></P> <P>Asmenybei augti ypac trukdo vangumas darbe, meileje, mityboje, fiziniame ir dvasiniame gyvenime. Tuo isitikines Nepriklausomybes Akto signataras kaunietis Kestutis Povilas Paukstys, kuris, isejes i pensija, grieztai laikosi dienotvarkes, skiria laiko meninei kurybai, begimui, seimai ir visuomenei naudingiems darbams. </P> <P><b>Is stadiono - prie molberto </b></P> <P>“Jeigu pirmo auksto laiptines gyventojams nusibodo vakarais apgraibomis ieskoti savo buto duru, prasome del perdegusios elektros lemputes pavieniui ar visiems kartu kreiptis i TV laida “Bedu turgus”, ir musu laiptine nusvis.” Toki skelbima Kestutis balandzio 1-aja pakabino daugiabucio namo, kuriame gyvena, laiptineje. Beje, pakabino lentoje, kuria pats padare. Pats pakeite ir perdegusia elektros lempute laiptineje - kaimynai nereagavo net i humoristini raginima. </P> <P>“Savivaldybe turetu sugalvoti, kaip nubausti tuos daugiabuciu namu gyventojus, kurie nekuria bendriju, nenoredami buti atsakingi uz bendro naudojimo turta”, - samprotavo Nepriklausomybes Akto signataras, skrupulingai taisydamas piestuku piesinio, pritvirtinto ant nedidelio molberto, linijas. </P> <P>Buvo lyg ir ankstyvas metas sedeti prie molberto, taciau Kestutis daznai taip pradeda ryta po gero pusvalandzio begimo ristele S.Lozoraicio mokyklos stadione. </P> <P><b>Daug vaiksto pescias </b></P> <P>K.P.Paukstys begioti ristele pradejo pries 15 metu. “Is pradziu buvo labai sunku, taciau ilgainiui ismokau begti, supratau, kaip reikia taisyklingai kvepuoti. Is patirties sakau - svarbiausia yra begioti vienam. Tuomet tikrai nepersistengsi begdamas, nepervargsi, besivaikydamas kitu, nenoredamas atsilikti. Tai yra labai svarbu. Begiodamas as rupinuosi kvepavimu. Begiodamas ivertinau taisyklingo kvepavimo svarba sveikatai. Esu isitikines, kad sveikiausia yra kvepuoti kaip kudikysteje - pilvu, nes tik tuomet tinkamai issivalo plauciai, vystosi pagrindinis kvepavimo raumuo - diafragma. Be to, giliai kvepuojant galima greitai iveikti ziovuli ir net isgydyti kai kurias ligas ar isvengti ju”, - tvirtino signataras, kasdien begiojantis daugiau kaip pusvalandi. Beje, Kestuciui ypac patinka begioti darganotu oru. </P> <P>Sovietmeciu ir Sajudzio pradzioje dirbdamas “Lituanica” fabrike mechaniku, kiekviena ryta K.P.Paukstys pescias ateidavo is Vilijampoles i darba. Neatsisake sio iprocio ir gyvendamas Vilniuje, kai tapo Seimo nariu - kas ryta is Fabijoniskiu pestute pasiekdavo parlamenta, i kuri pateko kaip aktyvus Darbininku sajungos ir Lietuvos Sajudzio Kauno skyriaus narys. </P> <P><b>Iveike nora smaliziauti </b></P> <P>“Nors ir isvaiksciojau Vilniu pescias, begiojau Vingio parke, Neries pakrantemis, Seime vis vien praradau dali sveikatos. Belangeje Seimo posedziu saleje ketverius metus labiausiai vargino rutina - ilgai trunkancios proceduros, norint priimti menkiausia istatymo pakeitima. Budamas judrus, as negalejau priprasti prie tokio darbo rezimo - atsisakiau kandidatuoti i antrosios kadencijos Seima, nors turejau simtaprocentine patekimo i ji galimybe. Uz toki daug kam nesuprantama sprendima turejau brangiai sumoketi - darbdaviai nenorejo priimti i darba buvusio Darbininku sajungos aktyvisto”, - prisimine K.P.Paukstys. </P> <P>Anot Kestucio, vien begiodamas, vaiksciodamas ir vengdamas nejudraus darbo nebutu numetes 40 kilogramu. Signataras prisipazino, kad buvo ir jauciasi esas smalizius, taciau jau seniai sugeba atsispirti siai kaloringai pagundai. “Mano vaikysteje tevai nerasdavo saugios vietos medui padeti - visur ji surasdavau ir kopinedavau kaip meskute. Uz tai ne karta esu gaves nuo mamos su ranksluosciu per pecius, taciau turejau ir geru mitybos iprociu, kuriu laikausi iki siol - nuo mazens megstu vegetariska maista. Tad ir dabar namie gamintos burokeliu misraines nekeisciau i joki delikatesa”, - tvirtino Kestutis. </P> <P>Signataras dziaugiasi, kad jo seimoje nera maisto kulto, kad visi jos nariai valgo paprasta, namie gaminta maista. </P> <P><b>Vertina vienatves valandas </b></P> <P>Signataras isitikines, kad jo, kaip pensininko gyvenimui sparnus suteike nuosirdus bendravimas su sunumis ir dukra, buvimas gamtoje. “Daugybe metu musu seima gyveno Karmelavoje, kur as jauciausi lyg Dievo ausyje - nepaprasto dziaugsmo teikdavo ramiai, tarsi smelis tarp pirstu, sruvantis laikas, gamtos artumas, kuri galeciau pavadinti sveikatos eleksyru. Juk nuosaliame Karmelavos sodu bendrijos kampelyje neteko bendrauti su nemaloniais zmonemis, gadinanciais nuotaika, isderinanciais siela. Savo sode as megavausi vienatve, kasdieniais darbais. Kadangi man patinka buti vienam, tai sodo bendrijos sklypa apzeldinau auksta zalia gyvatvore”, - pasakojo Kestutis. </P> <P>Klausantis jo buvo sunku patiketi, kad vienatve garbina aktyvus sovietmeciu garsejusios “Raudonojo spalio” fabriko agitbrigados narys, keldaves savo pasirodymu scenoje ziurovu juoko bangas. </P> <P><b>Juokas nebegydo </b></P> <P>Kestutis isitikines, kad svarbus sveikatos formules demuo - gerumas ir demesys vienas kitam. “Deja, besivaikydami vien materialiniu gerybiu bei ignoruodami desimt Dievo isakymu, isgarsejome pasaulyje savizudybiu gausa, pripratome prie issikerojusio blogio ivairiu apraisku, kurios kesinasi palikti tauta be dziaugsmo, vilties ir tarpusavio supratimo. Sia niuria prognoze patvirtina paprastas pavyzdys. Karta baznycioje per raginima palinketi vieni kitiems ramybes, uzdejau ranka ant liudno veido moters peties. Jos reakcija buvo neadekvati - moteris labai uzpyko. Net isizeide”, - prisimine Kestutis. </P> <P>Signataro nuomone, fizine ir psichine zmoniu sveikata sekina vis augantis nesaugumo jausmas, lydintis ne tik sutemus gatveje, bet ir galvojant, pavyzdziui, apie seimos nariu ateiti ar mokytojus mokykloje. </P> <P>“Jei zmogus pora savaiciu rytais prabunda blogos nuotaikos, tai jis turi kreiptis i psichologa, issiaiskinti priezasti ir ismokti uzbegti jai uz akiu. As nuo blogos rytines nuotaikos begu niuniuodamas man miela melodija, stengiuosi maloniai, kartais humoristiskai pasveikinti sutikta zmogu. Gaila, kad reteja ir humora suprantanciuju gretos. Ne karta isitikinau, kad laisvai pokstauti galiu tik su buvusiais Vytauto Grigolio aukletiniais - buvusio “Raudonojo spalio” fabriko agitbrigados nariais. Jie supranta humora is puses lupu. Beje, dabartinis lietuviskas humoras, kuri matau ir girdziu per televizija, labai lekstas. Toks humoras gali ilgam nuotaika sugadinti, o ne pataisyti”, - tvirtino Kestutis. </P> <P><b>Bendravimas seimoje - sveikatos salyga </b></P> <P>Signataras stebisi kai kuriomis ziniasklaidos priemonemis, skleidzianciomis vien niuria informacija, kurios bangos ilgainiui paskandina nesugebancius joms atsispirti zmones. Tai, anot K.P.Paukscio, labai bloga praktika, vercianti silpnavalius zmones tokia gresminga realybe skandinti alkoholyje, narkotikuose, ieskoti kitu iseiciu. “Kodel taip retai viesai kalbama apie gerus, viltingus pavyzdzius? Kodel tirazuojamos nelaimes ir nusikaltimai? Argi Lietuvoje nieko gero nevyksta?!” - stebejosi signataras. </P> <P>K.P.Paukscio nuomone, gilejant zmoniu susvetimejimui, nyksta ir seimos tradicijos. Tai skurdina zmogu ne tik dvasiskai - blogeja ir jo sveikata. “Mes nebemokame net pavalgyti neskubedami. Valgymas jau nebeteikia malonumo, nes valgome, dirsciodami i laikrodi, o ne i salia sedinti zmogu. Dar dazniau valgoma spoksant i televizoriu ar skaitant laikrasti. Nerandama laiko bent sekmadieni papietauti su seima prie bendro stalo. Ilgainiui susvetimesime ir susireiksminsime taip, kad avesime vien suvarstoma avalyne - kai nenoresime net ir sveikintis su artimu zmogumi, galesime vaidinti, kad pasilenkeme uzsiristi batraisti”, - ironizavo sypsodamasis Kestutis, dar tebepuoselejantis savo seimos tradicijas. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:39 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46569 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46569&action=comments Ka pasakytu Hipokratas Regejimo ligos plinta kaip epidemija [Ka pasakytu Hipokratas] http://www.masalskis.org/kd/46572 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Violeta GUSTAITYTE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46572">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46572">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46572&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><b>Tobulesnius akiu lesiukus, kainuojancius nuo 400 iki 3,5 tukst. litu, ligoniai priversti pirkti patys </b></P> <P>Pasaulyje kas 5 sekundes apanka vienas suauges zmogus, kas minute - vienas vaikas. Si gresme nesvetima ir Lietuvos gyventojams, skaiciai privercia susimastyti, todel labai svarbu laiku kreiptis i medikus. Sergant glaukoma galima nejausti jokiu ligos simptomu, gerai matyti ir staiga prarasti regejima. Ne visais atvejais gydytojai visagaliai, taciau 80 procentu atveju aklumo galima isvengti. </P> <P><b>Tobulesniu lesiuku nekompensuoja </b></P> <P>Vienos pavojingiausiu ir dazniausiu akiu ligu - glaukoma ir katarakta. Lietuvoje per praejusius metus atlikta apie 11 tukstanciu kataraktos pasalinimo operaciju. Is ju daugiau kaip 6 tukst. - Kauno medicinos universiteto (KMU) Akiu ligu klinikoje. Cia operuojami ligoniai is visos Lietuvos. Katarakta - tai akies lesiuko drumstejimas. </P> <P>Kaisiadoriu gyventojas Mykolas Gucius i KMU Akiu ligu klinika atvyko jau antrai operacijai. Pries trejus metus jam buvo isoperuota desine akis, o dabar atlikta analogiska antrosios akies kataraktos pasalinimo operacija isodinant dirbtini sulankstoma lesiuka. </P> <P>“Su operuota desine akimi matau gerai, bet dabar reikia operuoti ir kairiaja, nes regejimas ja visai pablogejo. Viska matau kaip per ruka, prietemoje”, - sake M.Gucius. Astuoniasdesimtmeti vyra operuoti rengesi KMU Akiu ligu klinikos vadovas profesorius Vytautas Jasinskas, atlikes jam ir pirmaja operacija pries trejus metus. </P> <P>“Siam pacientui i aki bus isodintas sulankstomas lesiukas, - teige profesorius V.Jasinskas. - Ji implantuojant akyje daromas daug mazesnis pjuvis, nei persodinant kietaji lesiuka, todel ligoniui daug greiciau sugyja operuota akis. Sulankstomas lesiukas maziau traumuoja aki, elastingesnis, svelniau kontaktuoja su aplinkiniais audiniais. Po tokios operacijos beveik nepasitaiko komplikaciju.” </P> <P>Ligoniu kasos apmoka tik kietaji lesiuka, todel jei ligonis nori, kad jam butu isodintas tobulesnis, aukstesnes kokybes sulankstomas lesiukas, ji turi nusipirkti pats. </P> <P>Sulankstoma lesiuka pasirinko ir katarakta sirges septyniasdesimt septyneriu metu Viktoras Bagdzevicius is Anyksciu. Vyras uz si lesiuka mokejo 400 litu. </P> <P>“Jauciuosi puikiai. Dziaugiuosi, kad vel galiu gerai matyti. Juk pries operacija, kai gydytoja tikrino akis, akiu ligu kabinete esancioje lenteleje nemaciau paciu didziausiu raidziu”, - sake V.Bagdzevicius. </P> <P>Ji operavusi 1-ojo akiu ligu skyriaus gydytoja oftalmologe Reda Zemaitiene teige, kad pirma diena po operacijos paciento matymas operuota akimi buvo simtaprocentinis. </P> <P>“Isodinant kietaji lesi, tenka daryti didesni pjuvi akyje, todel po operacijos buna blogesnis regos astrumas ir reikalinga regos korekcija. Be to, isodinus sulankstoma lesiuka dazniausiai isvengiama antrines kataraktos, nuo ko neapsaugo kietasis lesiukas. Isodinus pastaraji po tam tikro laiko pradeda drumsteti akies uzpakaline kapsule ir vidutiniskai po dveju metu prisireikia gydymo lazeriu. Deja, ne kiekvienas ligonis isgali nusipirkti sulankstoma lesiuka”, - apgailestavo gydytoja R.Zemaitiene. </P> <P>Jei ligonio tinklaines ir regos nervai nepazeisti, po sulankstomo lesiuko isodinimo operacijos regejimas sugrazinamas 100 procentu. </P> <P><b>Bevaises derybos </b></P> <P>Medikai visada informuoja pacienta, kad galima isodinti sulankstoma lesiuka, taciau uz ji reikes paciam susimoketi. Jei pacientas negali sumoketi, jam isodinamas kietasis lesiukas, uz kuri moka ligoniu kasos. </P> <P>Dirbtiniai sulankstomi lesiukai kainuoja nuo 400 iki 3,5 tukstancio litu. Medikai praso Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Valstybine ligoniu kasa kompensuoti sulankstomus lesius, kad ligoniams nereiketu ju patiems pirkti, taciau kol kas derybos - be rezultatu. </P> <P>“Lietuvoje ne visi ligoniai, sergantys katarakta, operuojami, nors jiems operacija butina, nes valstybe siai problemai skiria per mazai demesio ir lesu”, - apgailestavo KMU Akiu ligu klinikos vadovas profesorius V.Jasinskas. </P> <P>Lesiukas drumsteja beveik visiems zmonems. Pradeda drumsteti mazdaug nuo 50-60 gyvenimo metu. Pagal statistika, jei zmones gyventu bent iki 100 metu, tai visiems reiketu operuoti akis del kataraktos. Si labai paplitusi susirgima medikai vadina neinfekcine epidemija. </P> <P>“Is valstybes sios ligos profilaktikai, diagnostikai bei gydymui gauname tik maza dali reikiamo finansavimo. Visa laime, kad sios problemos aktualuma supranta KMUK administracija ir musu Klinikai nupirko modernia aparatura, su kuria galime kvalifikuotai, siuolaikiskai operuoti, turime geras salygas dirbti”, - tvirtino profesorius V.Jasinskas. </P> <P><b>Glaukomos klasta</b></P> <P>Pasaulyje per metus atliekama per 10 milijonu kataraktos operaciju, taciau zmoniu, apakusiu del kataraktos yra 19 milijonu. Akluma dazniausiai sukelia dvi ligos - mineta katarakta ir glaukoma. “Susirgus katarakta regejima operacijos budu galima sugrazinti, o apakus del glaukomos regejimo sugrazinti nebeimanoma”, - teige profesorius V.Jasinskas. </P> <P>Glaukoma - letine akiu liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradejus gydyti, apankama. Zmogus, ypac pradinese ligos stadijose, nejaucia, kad serga. Jam atrodo, kad jis - sveikas: regejimas geras, akies neskauda, taciau zusta akies nervines lasteles. Viena ryta zmogus gali prabusti aklas ir nebematyti nieko. </P> <P>“Labai svarbu informuoti visuomene apie sios ligos gresme. Dazniausiai glaukoma serga vyresni nei 40 metu zmones, todel jiems, ypac serganciuju sia liga seimos nariams, butina bent karta per metus profilaktiskai pasitikrinti akis. Laiku nustacius glaukoma ir pradejus efektyviai gydyti, galima gyventi ilgai ir neapakti”, - tvirtino profesorius V.Jasinskas. </P> <P><b>Smurto aukos</b></P> <P>Neatsargus, neatsakingas elgesys neretai tampa akiu traumu priezastimi. Jas zmones patiria namuose, gamtoje, viesosiose vietose. </P> <P>Kauniete Daiva Jarukiene jau trecia savaite gydoma KMU Akiu ligu klinikos Akiu traumu skyriuje. “Eidama namo vakare, kai jau buvo suteme, uzkliuvau uz saligatvio krasto ir nugriuvau. Suduzo akiniai, o ju stiklai suzeide aki”, - pasakojo D.Jarukiene. </P> <P>Moteri operavusi gydytoja oftalmologe Edita Puodziuviene dziaugesi, kad akis gyja gerai. </P> <P>“I musu Klinika atvezami sunkias akiu traumas patyre ligoniai, - teige E.Puodziuviene. - Dazniausiai tokiais atvejais prireikia chirurginio gydymo.” </P> <P>Akiu traumas zmones patiria ir darbe, ir buityje. Akys nukencia sprogus akumuliatoriams, nesaugiems, savadarbiams fejerverkams. Ypac megsta ka nors sprogdinti ir deginti vaikai, kurie del to nukencia palyginti daznai. </P> <P>“Sunkias bukas akiu traumas neretai zmones patiria del smurto gatvese, - apgailestavo gydytoja E.Puodziuviene. - Mustynes, smurtas, alkoholio vartojimas - pagrindiniai akiu traumu rizikos veiksniai.” </P> <P>Del sunkiu akiu traumu skyriuje per metus gydoma netoli tukstancio ligoniu. </P> <P>Dalei Baltrusienei, Onai Lozickienei, Daliai Kazakeviciutei ir kitoms bendrosios praktikos slaugytojoms kasdien tenka nemazas kruvis: per diena Klinikoje akys operuojamas apie 40 ligoniu. </P> <P><b>Truksta donoru </b></P> <P>“Palyginti nedaug atliekama ragenos persodinimo operaciju, nes truksta donoru”, - teige gydytoja R.Zemaitiene. </P> <P>Ragena - viena jautriausiu ir lengvai pazeidziamu akies daliu. Del ligos, traumos, infekcijos zmogus gali prarasti regejima, o ji atgauti imanoma tik persodinus donorine ragena. Daug metu nemates, zmogus po ragenos transplantacijos negali atsidziaugti sviesa ir regejimu. Taciau didziausia kliutis ragenu transplantacijai vystytis yra donoriniu akiu audiniu stoka. </P> <P>KMU Akiu ligu klinikoje nuo 2000-uju metu veikia Akiu donorines medziagos bankas, taciau negali pasigirti, kad donorines medziagos pakanka. </P> <P>KMU Akiu ligu klinikoje uzregistruota daugiau kaip 200 pacientu, kuriems reikalinga ragenos transplantacija. Per metus cia atliekama vidutiniskai apie 16-20 ragenu persodinimo operaciju, o simtai ligoniu gyvena viltimi. </P> <P>Lietuvoje ragenu transplantacijos laukia 393 zmones. Pernai salyje buvo atliktos 37 ragenu transplantacijos operacijos, siemet per tris menesius - 4. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:38 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46572 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46572&action=comments Ka pasakytu Hipokratas Meginimai iveikti diabeta - eksperimentu stadijoje [Ka pasakytu Hipokratas] http://www.masalskis.org/kd/46573 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Violeta GUSTAITYTE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46573">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46573">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46573&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><B>Brazilijos mokslininkai serganciuosius cukralige bando isgydyti naudodami kamienines lasteles </B></P> <P>Brazilijos San Paulo universiteto mokslininkai atlieka tyrimus tikedamiesi, kad ateityje galbut bus galima isgydyti diabeta vienkartiniu gydymo kursu, kuris atstato imunine sistema. </P> <P><B>Nepagailetu Nobelio premijos </B></P> <P>Lietuvos gydytojai endokrinologai sia zinia sutiko gana skeptiskai. Vilniaus universiteto (VU) ligonines Santariskiu klinikos Endokrinologijos centro 2-ojo endokrinologijos skyriaus vadovas A.Masilionis isitikines, kad tai kol kas - tik eksperimentas. </P> <P>“Pasaulyje cukralige serga apie 300 milijonu zmoniu. Kas pirmas isgydys diabeta, gaus visas Nobelio premijas, kiek ju yra ir kiek dar bus ateityje”, - sake A.Masilionis. </P> <P>Lietuvos vyriausiasis endokrinologas, KMU Endokrinologijos instituto direktorius, KMU Endokrinologijos klinikos Diabetologijos sektoriaus vadovas profesorius Antanas Norkus mano, kad tai - megstanciuju sensacijas pranesimai. </P> <P>“Diabetas neisgydomas, o tik kontroliuojamas. Sios ligos tyrinejimai vyksta ivairiais aspektais, taciau minetasis, matyt, dar tik idejos stadijoje. Tokiu “sensaciju” yra buve ir anksciau, taciau jos kazkur pradingo. Taip nutiko ir su meginimu diabeta gydyti chirurginiu budu Rusijoje”, - sake profesorius A.Norkus. </P> <P>Jo tvirtinimu, kol kas pasaulyje gydant diabeta nieko naujo ir radikalaus neatsirado. </P> <P><B>“Perkrove” imunine sistema </B></P> <P>Brazilijos mokslininku tyrime dalyvavo 15 zmoniu nuo 14 iki 31 metu amziaus, kuriems buvo nustatytas 1-ojo tipo diabetas. Ligoniams imunines sistemos buvo sunaikinusios nuo 60 iki 80 proc. insulina gaminanciu lasteliu ir jiems nuolat reikejo leistis insulina. </P> <P>1 tipo diabetu serganciuju imunine sistema per klaida puola savas kasos lasteles, kurios gamina hormona insulina. Be insulino cukraus koncentracija kraujyje yra nevaldoma. </P> <P>Is tyrime dalyvavusiu ligoniu kaulu buvo isimtos kaulu ciulpu lasteles ir jiems buvo duoti vaistai, kurie visiskai sunaikino imunine sistema. Ligoniai buvo izoliuotose patalpose, jiems buvo leidziami antibiotikai. Po dvieju savaiciu jiems buvo susvirkstos ju paciu kamienines lasteles, sugrazinusios imunine sistema. </P> <P>Brazilijos mokslininkai tvirtina, kad po keliu dienu 12 ligoniu nebereikejo insulino injekciju. Vienam teko testi pakaitine insulino terapija, vienam jos prireike po metu, o vienas ligonis i gydyma kamieninemis lastelemis nereagavo. </P> <P>Beveik pusantru metu (iki tyrimu rezultatu publikavimo) ligoniams, kuriu liga reagavo i gydyma kamieninemis lastelemis insulino injekciju nereikejo. Mokslininkai negali tvirtinti, kad jiems nebereikes leistis insulino visa likusi gyvenima. </P> <P>Keletas dalyvavusiu tyrime ligoniu patyre komplikacijas: skydliaukes funkcijos sutrikima, ankstyva menopauze, vienas ligonis susirgo plauciu uzdegimu. Be to, medikai atkreipia demesi, kad netrukus po 1-ojo tipo diabeto diagnozes kai kuriu ligoniu bukle pagereja, todel tyrime dalyvavusiu zmoniu insulino sintezes suaktyvejimas gali buti susijes su siuo pagerejimo periodu. </P> <P><B>Nekontroliuojama liga komplikuojasi </B></P> <P>Lietuvoje yra registruota apie 40 tukstanciu serganciu cukriniu diabetu zmoniu. Dar du trecdaliai salies gyventoju nezino, kad serga sia sunkia ir klastinga liga. Serganciuju skaicius auga visame pasaulyje. </P> <P>Diabetas - tai endokrinine liga, kai organizmas negali normaliai pasisavinti gliukozes. Ja gauname su maistu ir ji yra pagrindinis energijos saltinis. Tam, kad gliukoze patektu i organizmo lasteles, reikalingas hormonas, vadinamas insulinu, kuri gamina kasa. Kai zmogus serga diabetu, jam arba truksta insulino, arba yra sutrikes jo jautrumas insulinui. Abiem atvejais gliukoze nepatenka i lasteles ir organizmas jos nepasisavina, gali sutrikti kitu medziagu apykaita. Diabeta daznai lydi ivairios komplikacijos. </P> <P>Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos specialistai bei Endokrinologijos instituto moksliniai bendradarbiai nuolat moko serganciuosius diabetu, kaip kontroliuoti savo liga bei isvengti komplikaciju. </P> <P>Pasak profesoriaus A.Norkaus, diabetas pavojingas savo komplikacijomis - pakenkia kraujagysles, kencia ivairus organai (kraujotakos, sirdis, galvos smegenys), o dazniausiai - akys, inkstai ir pedos. Jei diabetas ilga laika nekontroliuojamas, gali vystytis pakitimai akyse, kojose, inkstuose. Rezultatas - blogeja gyvenimo kokybe, anksti netenkama darbingumo, tampama invalidais. Todel butina valdyti diabeta, o tai galima padaryti siuolaikinemis priemonemis. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:37 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46573 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46573&action=comments Ka pasakytu Hipokratas Milijonas uz vaiko sveikata [Ka pasakytu Hipokratas] http://www.masalskis.org/kd/46574 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b></b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46574">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46574">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46574&action=comments">Komentarai</a> </p> <P>Kauniete Dana B. is Kauno medicinos universiteto kliniku (KMUK) reikalauja 1 milijono litu kompensacijos. Moteris mano, kad jos sunus susirgo cerebriniu paralyziumi ir tapo neigalus del mediku kaltes. </P> <P>Kauno apygardos teismas jos ieskini atmete. Dana B. sia nutarti apskunde Apeliaciniam teismui. Pastarasis bylos nagrinejima atidejo iki liepos menesio, pareikalaves pateikti visu ekspertiziu isvadu originalus, dokumentus is prokuraturos del mediku veiksmu. </P> <P>“Pacientu teise skustis ir kreiptis i teisma, jei mano, kad medikai galbut ne viska padare. Taciau buna atveju, kai ne viskas nuo ligonines priklauso”, - sake KMUK Valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas. </P> <P>Dana B. praso teismo, kad jos 8 metu sunui is KMUK butu priteista 800 litu neturtines zalos, o jai - 200 tukstanciu litu neturtines zalos. Moteris taip pat reikalauja kas menesi sunui slaugyti iki jo mirties moketi minimalios algos dydzio suma. </P> <P>Dana B. sunu pagimde 1998 metu lapkricio 11 diena KMUK. Kudikis gime pernesiotas, veliau ji eme kamuoti traukuliai. Medikai tvirtina, kad moteris kudiki pernesiojo del savo kaltes, nes nustatyta tvarka nesikreipe i Kliniku registratura del gimdymo. Dana B. teigia, kad ji i Kliniku medikus kreipesi suejus gimdymo terminui, taciau i ligonine buvo paguldyta tik praejus 17 dienu po preliminarios gimdymo datos. Gimdymas buvo skatinamas, jis truko puspenktos valandos. </P> <P>Danos B. skundus tyre Valstybine medicinos audito inspekcija, KMUK Etikos komisija, buvo atliktos dvi neonatologines ekspertizes. Medikai teigia, kad motina, gydant vaika stacionare, nekviesdavo personalo, kai kudiki istikdavo traukuliai, nereguliariai ir ne visus sugirdydavo vaistus, buvo atsisakiusi vaistu nuo traukuliu. </P> <P>Kliniku atstovai tvirtina, kad Danos B. kaltinimai nepagristi, nes ju veiksmai negalejo buti naujagimio smegenu pazeidimo priezastis<EM>. </EM></P> <P><EM>KD inf. </EM></P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:36 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46574 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46574&action=comments Ka pasakytu Hipokratas Tuberkulioze atkeliavo ir i vaiku darzeli [Ka pasakytu Hipokratas] http://www.masalskis.org/kd/46575 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Vereta RUPEIKAITE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46575">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46575">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46575&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><b>Pavojingas ligas platinanciu zmoniu teises virsesnes nei potencialiu auku </b></P> <P>Siais metais Kaune atvira plauciu tuberkulioze naujai susirgo 39 miestieciai, tarp ju - vienas darzelinukas. Gyvenantieji salia siu zmoniu ne nesuzino, kaip arti ju sklando oro laseliniu keliu plintanti liga, nes medikai neturi teises informuoti visuomenes, kuris asmuo yra uzsikretes tuberkulioze ar bet kuria kita liga. </P> <P>Nustacius, kad atvira tuberkulioze serga vieno miesto vaiku darzelio aukletinis, Kauno visuomenes sveikatos centro (KVSC) darbuotojai viso labo galejo paskambinti i sia istaiga ir rekomenduoti darbuotojams bei vaikams pasitikrinti del tuberkuliozes. Ar tai buvo padaryta - visuomenes sveikatos specialistai taip ir nesuzinojo. </P> <P>“Atsaukti visi isakymai, kuriais vadovaudamiesi galetume eiti i istaigas, pasirupinti, kad serganciojo aplinkos zmones pasitikrintu del tuberkuliozes. Mes net negalime pasakyti susirgusiojo vaiko pavardes, nes pazeistumeme paciento teises. Musu skambutis - tik rekomendacinio pobudzio”, - apgailestauja KVSC profilaktikos ir kontroles skyriaus gydytoja epidemiologe Diana Plytaitiene. </P> <P>Pasak medikes, serga ir nemazai moksleiviu, ypac vyresniu klasiu merginu. Kai kurios paaugles pradeda laikytis dietu, jas uzgula sunkus mokslo kruvis, nusilpsta imunine sistema ir joms lengviau pasigauti tuberkuliozes mikobakterija. </P> <P>KVSC atkreipia demesi, kad tuberkuliozes ligoniai vis jauneja, tai jau tampa ne vien asocialiu zmoniu liga. Praejusiais metais Kauno apskrityje uzregistruoti 239 ligoniai, is kuriu net 40 proc. buvo 18-39 metu amziaus. Atvira tuberkulioze susirgo vienas ikimokyklinio amziaus vaikas, septyni moksleiviai ir tiek pat studentu. </P> <P>“Nustatyta, kad apie 20 proc. nauju ligoniu jau uzsikrete tuberkuliozes atmaina, kuri yra atspari vaistams. Toks vaikstantis ir atviros plauciu tuberkuliozes bacilas platinantis ligonis ypac pavojingas aplinkiniams. Per metus jis gali uzkresti dar 10-20 zmoniu”,- perspeja D.Plytaitiene. </P> <P>Susirgus tuberkulioze, pazeidziami ivairus zmogaus organai ir audiniai. Tuberkuliozes sukelejas atsparus aplinkai: isdziuvusiose isskyrose, tamsiai ir saltai jis isgyvena iki vienu metu, ant knygu puslapiu - iki 3 menesiu, gatves dulkese - 10 dienu, pavirsiniuose vandens telkiniuose - iki 150 dienu. </P> <P>Nedelsiant kreiptis i gydytojus patariama tiems, kuriuos kamuoja bendras silpnumas, greitas nuovargis, kai mazeja svoris, gausiai prakaituojama, nepraeina kosulys. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:35 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46575 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46575&action=comments Ka pasakytu Hipokratas Pilva pucia ir karaliams, ir elgetoms [Ka pasakytu Hipokratas] http://www.masalskis.org/kd/46576 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Virginija SKUCAITE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46576">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46576">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46576&action=comments">Komentarai</a> </p> <P>Kas treciam suaugusiam Lietuvos gyventojui pucia pilva. Tai negalavimas, kuris vadinamas meteorizmu. </P> <P>“Pilvo putimas kamuoja vargetas ir karalius, darbininkus ir kino zvaigzdes. Dujos zarnyne kaupiasi del kai kuriu sveikatos sutrikimu, mitybos, kitu priezasciu. Meteorizma dazniausiai lydi viduriavimas ir viduriu uzkietejimas, kurie daznai keicia vienas kita. Pilva pucia del streso, itempto gyvenimo budo, mazo fizinio aktyvumo”, - sako Kauno apskrities ligonines Gastroenterologijos skyriaus vedejas Ernestas Jurgevicius. Duju sankaupas zarnyne skatina kai kurie maisto produktai: ivairus kopustai, alus, lesiai, pupos, kuriuos galima butu pakeisti svogunais, bananais, cesnakais, teigiamai veikianciais virskinima. </P> <P>“Patartina maziau vartoti druskos, sulaikancios skysti organizme, ir daugiau valgyti bulviu bei bananu, kurie padeda pasalinti is organizmo susikaupusias druskas. Savijauta pagereja, valgant liesa ir nesaldu maista, o riebus ir astrus maistas padidina skrandzio rugstinguma, todel gali ne tik sutrikdyti skrandzio veikla, bet ir pradeti pusti pilva”, - sake E.Jurgevicius. </P> <P>Gydytojas pataria gerti daugiau skysciu (geriausiai - vandens), taciau vengti alkoholio ir angliarugste prisodrintu gerimu. Maista reiktu kramtyti neskubant, suciaupus burna - tuomet bus maziau nuryjama oro kartu su maistu. Del tos pacios priezasties nereiktu gerti skysciu per siaudeli, kramtyti kramtomaja guma, ciulpti saldainius. Netgi prasti dantu protezai gali tapti oro patekimo i vidurius priezastimi. </P> <P>Duju zarnyne tikrai sumazes, geriant ramuneliu, pankoliu ar pipirmeciu arbata, sportuojant, einant pesciomis, o ne vazinejant masina. Reiktu dazniau vartoti specialu jogurta, kuriame yra viduriu putima mazinanciu bakteriju. </P> <P>Anot mediku, dujos zarnyne labai trukdo atlikti tyrimus ultragarsu, laparoskopija (pilvo ertmes apziura endoskopu, pradurus pilvo siena), dubens srities ir stuburo juosmenines dalies rentgenogramas. Pries atliekant tokius tyrimus reiktu pora dienu nevalgyti vidurius puciancio maisto bei diena pries tyrimus vartoti espumisano kapsules. </P> <P>Ar sveika sulaikyti besiverziancias lauk dujas? Dar senu senoveje vienas is Romos imperatoriu buvo oficialiai leides net ir puotu metu nesivarzant isleisti viduriuose susikaupusias dujas. Kaip prisimena musu seneliai ir proseneliai, panasiai elgesi ir vokieciu kareiviai. Matyt, jie nesivarze tokio elgesio todel, kad ilgam sulaikyti besiverziancias is zarnyno dujas is tiesu nera sveika ir net gali buti skausminga. </P> <P>Pazymetina, kad dujos zarnyne kaupiasi ir seniems, ir jauniems, ir maziems. Laikoma, kad daugiausiai duju del specifinio virskinimo susikaupia termitu zarnyne. Idomu ir tai, kad zemo slegio zonoje (pavyzdziui, lektuve) dujos zarnyne linkusios plestis. Bet kuriuo atveju zarnynas, kaupdamas dujas, nori mums kazka pasakyti, tad mokykimes suprasti jo siunciamus signalus. Tai pades padaryti seimos gydytojas. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:34 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46576 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46576&action=comments Ka pasakytu Hipokratas Stacia galva i naujoves [Ka pasakytu Hipokratas] http://www.masalskis.org/kd/46577 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Vereta RUPEIKAITE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46577">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46577">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46577&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><b>Ar verta kaitintis infraraudonuosiuose spinduliuose - spresti patiems </b></P> <P>Sporto klubai, kai kurios gydymo istaigos ir net privatus asmenys iniko naudoti infraraudonuju spinduliu pirtis. Ju salininkai vardija kone stebuklingas jos savybes. Esa infraraudonieji spinduliai padeda per oda pasisalinti riebalams, cholesteroliui, toksinams ir net sunkiesiems metalams. Teigiama, kad kaitinantis joje vyksta ne tik odos, bet ir organizmo valymasis, gydomi ivairus susirgimai, nyksta pleiskanos, mazeja odos berimai, tai esanti netgi anticeliulitine priemone. </P> <P><b>Izvelgia ir neigiama poveiki </b></P> <P>Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius habilituotas daktaras Aleksandras Krisciunas bent du kartus per savaite lankosi suomiskoje, rusiskoje arba turkiskoje pirtyje, taciau infraraudonaisiais spinduliais nesizavi. </P> <P>“Infraraudonuju spinduliu pirties pranasumas pries tradicines saunas yra nebent psichologinis. Parduodantieji si produkta ji labai isreklamuoja, zmones nori ji isbandyti ir t.t.”, - aiskina profesorius. Ketinantiems isbandyti sia ispopuliarejusia naujove jis pataria pasitikrinti sveikata, nes esant tam tikroms sveikatos problemoms jos gali dar paumeti. Pavyzdziui, atsirasti kraujotakos, kresejimo sutrikimu. </P> <P>Pasak A.Krisciuno, infraraudonuju spinduliu pirtyse, kaip ir bet kurios kitose, zmogus isprakaituoja, apsivalo. Taciau infraraudonieji spinduliai skverbiasi giliau, jie susildo ne tik pavirsinius audinius, bet ir giliuosius sluoksnius, todel yra didesnis perkaitimo pavojus, organizmas nespeja apsiginti. “Sveikas zmogus tai atlaiko, o esant tam tikru bedu, gali atsirasti dar didesniu”, - aiskina Reabilitacijos klinikos vadovas. Ypac vyresnio amziaus zmonems jis pataria atsargiai naudotis sios rusies pirtimi. </P> <P>A.Krisciunas sako, kad issivalymo poveikis visu rusiu pirtyse yra panasus, taciau tradicinese pirtyse poros atsiveria geriau nei infraraudonuju spinduliu saunoje. </P> <P>Infraraudonieji spinduliai naudojami ir medicininiais tikslais, bet, pasak A.Krisciuno, tik lokaliai. Pavyzdziui, norint susildyti raumeni vienoje vietoje. “Kai tai daroma visam kunui, poveikis gali buti zalojantis”, - perspeja profesorius. </P> <P><b>Geriausia - isbandyti </b></P> <P>Druskininku “Egles” sanatorijos direktorius medicinai, fizines medicinos ir reabilitacijos gydytojas Arvydas Balcius pataria zmonems savo kailiu isbandyti infraraudonuju spinduliu pirti ir nuspresti, ar ji jam tinka. Taciau nebutina is karto pirkti nepigiai kainuojancia kabina - galima apsilankyti sporto klube ar kitoje istaigoje irengtoje infraraudonuju spinduliu pirtyje. </P> <P>A.Balcius vardija ne viena infraraudonuju spinduliu poveikio isskirtinuma. Pavyzdziui, infraraudonieji spinduliai ne slopina zmogu, kaip kad po tradicines pirties, o stimuliuoja. Todel joje patartina kaitintis rytais, pries darba. Pasedeje joje vakare, zmones ilgai negali uzmigti. </P> <P>Kaip teigia A.Balcius, infraraudonuju spinduliu pirtys beveik neturi pasalinio poveikio. “Saule yra pats didziausias objektas, kuris skleidzia siuos spindulius. Jei nebutu dar ir ultravioletiniu spinduliu, nebutu jokio neigiamo saules poveikio”, - aiskina gydytojas. </P> <P><b>Silumos efektas didziulis </b></P> <P>Tradicinese pirtyse siluma prasiskverbia i oda 2-3 milimetrus. Isiskverbtu ir giliau, bet zmogus negali ilgai isbuti rusiskos ar suomiskos pirties karstyje. Infraraudonieji spinduliai, kaip rasoma literaturoje, gali isiskverbti i zmogaus kuna net iki 6 centimetru, siluminis efektas ypac didelis. “Dazniausiai kuno temperatura vienu laipsniu pakyla iki mazdaug 37,6 laipsnio, taigi tai gera profilaktine priemone pasigavus koki nors virusa”, - teigia A.Balcius. </P> <P>Jo isitikinimu, infraraudonuju spinduliu sauna galima naudoti kiekviena diena po 30-40 minuciu. Kaitinimasis joje yra malonus, nes temperatura pakyla tik iki 55-60 laipsniu. </P> <P>Zmogus prakaituoja tiek tradicineje, tiek ir infraraudonuju spinduliu pirtyje, taciau pastarojoje jis prakaituoja kitaip. Tradicinese pirtyse 90 proc. zmogaus prakaito sudaro vanduo, 10 proc. - kitos medziagos. Infraraudonuju spinduliu saunose vanduo sudaro tik 80 proc. prakaito strukturos. </P> <P><b>Ne visada gydo </b></P> <P>Vis tik si higienos priemone, pasak gydytojo, nerekomenduojama esant tam tikriems susirgimams, kuomet nepageidaujama siluma. Pavyzdziui, sergant umiu reumatoidiniu artritu. A.Balcius taip pat pataria vengti infraraudonuju spinduliu saunos vyresnio amziaus zmonems, nes nezinia, kaip juos gali paveikti didelio kiekio skysciu netektis. Jiems padidejusi rizika sirgti piktybiniais susirgimais, o veikiant silumai situacija gali dar pablogeti. Geriausia - pasitarti su gydytojais. </P> <P>Gydomasis infraraudonuju spinduliu saunu poveikis, pasak A.Balciaus, gali buti efektyvus esant ivairioms sportinems traumoms, kai reikalingas sildymas. Taciau jis nelinkes manyti, kad pasedejimas pirtyje isgydo rimtas ligas. Tiesa, jam yra teke matyti uzsienio salyse, kad infraraudonuju spinduliu kabinos yra taikomos ir gydymui. </P> <P>“Labai svarbu, kokia ir uz kokia kaina zmogus pasirenka ultravioletiniu spinduliu kabina. Pasaulyje jos labai populiarios, nes nereikalauja dideliu energetiniu sanaudu. Daug kas isirengia jas namuose ir sedi kas ryta”, - pasakojo “Egles” sanatorijos direktorius medicinai. </P> <P>Norintieji tureti si malonuma namuose turi ivertinti, ar tures laiko ir kantrybes 30-40 minuciu joje sedeti. “Musu seneliai po valgio 20 minuciu paguledavo ant mediniu suolu, kad stuburas issitiestu. Tai gal net geriau nei pirtis, bet tam laiko mes neturime”, - pastebi medikas. </P> <P>Jis taip pat pataria i visas naujoves sveikatai gerinti zvelgti blaiviai. “Visos farmacijos kompanijos gamina vaistus, kad padarytu zmones savotiskais narkomanais. Pavyzdziui, jei zmogus pradeda vartoti vaistus nuo kraujospudzio, organizmas taip sutvarkomas, kad iki gyvenimo pabaigos turi juos vartoti. Taip ir kitos firmos pririsa zmogu prie savo produkto”, - aiskino A.Balcius. </P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:33 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46577 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46577&action=comments Ka pasakytu Hipokratas Kaune vieses “Atlantas” [Sportas] http://www.masalskis.org/kd/46571 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b></b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46571">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46571">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46571&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><b>Siandien Kaune, S.Dariaus ir S.Gireno stadione, Lietuvos futbolo A lygos cempionato lyderis “Kaunas” ismegins jegas su Klaipedos “Atlantu”. </b></P> <P>Sio maco isvakarese kaunieciu klube ivyko permainu - prie vyriausiojo trenerio vairo stojo bulgaras Angelas Cervenkovas, o naujuoju komandos kapitonu tapo Ricardas Beniusis. </P> <P>“Kaunas” nusiteikes pagerinti zaidima, o klaipedieciai, turnyro lenteleje uzimantys kol kas priespaskutine - devintaja - vieta, stengsis ryztingai pasipriesinti favoritui. </P> <P>Rungtyniu pradzia - 18.30 val. </P> <P><EM>KD inf.</EM></P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:32 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46571 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46571&action=comments Sportas Lietuvos ir JAV aikstese [Sportas] http://www.masalskis.org/kd/46580 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b></b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46580">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46580">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46580&action=comments">Komentarai</a> </p> <B> <P>LSKL. </B>Lietuvos studentu krepsinio lygos (LSKL) cempionato atsakomosiose rungtynese del treciosios vietos Lietuvos kuno kulturos akademijos (LKKA) krepsininkai Kauno sporto haleje 92:69 (28:19, 19:21, 23:15, 22:14) nugalejo Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) studentus ir iskovojo bronzos medalius. </P> <P>Si karta nugaletojams Vilius Gabsys pelne 18 tasku ir atkovojo 9 kamuolius. Arturas Milaknis ir Vytautas Pliauga surinko po 15 tasku, Mindaugas Tamusauskas pridejo 14 tasku. VPU ekipai Tadas Sablinskas pelne 33 taskus ir atkovojo 13 kamuoliu. </P> <P>Merginu varzybose bronzos medalius iskovojo Kauno technologijos universiteto (KTU) krepsininkes, mazajame finale 80:74 (30:15, 16:17, 16:14, 18:28) iveikusios Klaipedos universiteto (KU) komanda. </P><B> <P>NBA. “</B>Denver Nuggets” klubas, kuriam atstovauja Linas Kleiza, priespaskutinese NBA reguliariojo sezono rungtynese 122:107 (26:30, 34:29, 32:18, 30:30) nugalejo “Minnesota Timberwolves” ekipa ir iskovojo devintaja pergale per desimt macu. </P> <P>L. Kleiza per 23 min. pelne 23 taskus (dvitaskiai 6/7, tritaskiai 1/5, baudos 8/8), atkovojo 10 kamuoliu, suklydo 1 ir prasizenge 3 kartus. Rezultatyviau uz L. Kleiza zaide tik Alenas Aiversonas, surinkes 25 taskus. Karmelas Entonis imete 21 taska. </P> <P>“Nuggets” (44 pergales ir 37 pralaimejimai) Vakaru konferencijoje yra uzsitikrines sestaja vieta. </P> <P><EM>KD inf. </EM></P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:31 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46580 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46580&action=comments Sportas “Siauliai” - LKL pusfinalyje [Sportas] http://www.masalskis.org/kd/46587 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b></b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46587">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46587">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46587&action=comments">Komentarai</a> </p> <P>Vakar paaiskejo ketvirtasis Lietuvos krepsinio lygos (LKL) cempionato pusfinalio dalyvis. Tai - “Siauliu” klubas, ketvirtfinalyje iki dvieju pergaliu 2:1 eliminaves “Panevezio” ekipa. </P> <P>Pralaimeje pirmasias rungtynes 78:81, antrosiose siaulieciai atsirevansavo 75:62. “Siauliu” komanda vakar laimejo treciaja - lemiama - dvikova, savo aiksteje nugalejusi “Panevezi” rezultatu 94:85. </P> <P>Pusfinalyje siaulieciai susitiks su Kauno “Zalgiriu”, o Vilniaus “Lietuvos rytas” - su Klaipedos “Neptunu”. </P> <P><EM>KD inf. </EM></P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:30 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46587 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46587&action=comments Sportas Krepsini kaip nacionaline vertybe kure istisos zaideju kartos [Sportas] http://www.masalskis.org/kd/46594 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Dovile KAMARAUSKIENE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46594">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46594">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46594&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><b>Populiariausios Lietuvoje sporto sakos 85-mecio iskilmese pagerbti geriausi visu laiku salies krepsininkai</b></P> <P>1922 metu balandzio 23 diena Kaune, Vytauto parke, buvo suzaistos pirmosios Lietuvoje krepsinio rungtynes. Slovinga Lietuvos krepsinio istorija jau ipusejo devintaja desimti. Ta proga Kauno igulos karininku ramoveje vakar vyko iskilmingas Lietuvos krepsinio 85-mecio paminejimas. Jame buvo pagerbtos iskiliausios salies krepsinio asmenybes. </P> <P>Sventeje dalyvavo ir auksciausieji FIBA-Europos vadovai.</P><B> <P>Susirinko krepsinio zvaigzdes </P></B> <P>I Karininku ramove vakar atvyko garsiausi ivairiu kartu Lietuvos krepsininkai, olimpiniu zaidyniu cempionai ir prizininkai: Arvydas Sabonis, Modestas Paulauskas, Sarunas Marciulionis, Sergejus Jovaisa, Rimas Kurtinaitis, Kazys Petkevicius, Jurate Daktaraite, Angele Rupsiene, Ramune Sidlauskaite, taip pat ir kiti Lietuva garsine zaidejai. Siu laiku krepsinio zvaigzdes, dar liejancios prakaita aiksteje, atvykti i iskilmes neturejo galimybiu. </P> <P>Kartu su FIBA-Europos vadovais, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentu Arturu Poviliunu, Lietuvos krepsinio federacijos (LKF) prezidentu Vladu Garastu prie vieno stalelio sedejo ir verslininkas Sabtajus Kalmanovicius. </P> <P>Susirinkusius krepsininkus, trenerius, teisejus, remejus, organizatorius sveikino iskilmese nedalyvavusiu Lietuvos vadovu atstovai. </P> <P>Profesorius Stanislovas Stonkus pristate visa Lietuvos krepsinio istorija. </P><B> <P>Atvyko FIBA-Europos vadovai </P></B> <P>“Kaunas - krepsinio lopsys. Juk siame mieste buvo suzaistos pirmosios krepsinio rungtynes. Simboliska, kad sventei pasirinkome Karininku ramove, kuri buvo pastatyta Lietuvos krepsiniui reiksmingais 1937 metais, - kalbejo LKF prezidentas Vladas Garastas. - Musu sventes tikslas - pagerbti krepsinio veteranus. Turime buti dekingi toms kartoms, kurios issaugojo auksta Lietuvos krepsinio lygi istisus desimtmecius ir krepsini padare nacionaline vertybe.” </P> <P>LKF prezidentas primine, kad 2007-aisiais yra ir daugiau svarbiu krepsinio datu: siemet sukanka 70 metu, kai Lietuvos vyru rinktine pirma karta tapo Europos cempione, o pries 10 metu Europos cempionato aukso medalius iskovojo Lietuvos moteru nacionaline komanda. </P> <P>LKF surengtose iskilmese dalyvavo apie 150 kviestiniu sveciu. Nors auksciausieji salies vadovai negalejo atvykti, Lietuvos krepsini pagerbe FIBA-Europos prezidentas Georgas Vasilakopulas, generalinis sekretorius Naras Zanolinas ir sporto direktorius Kostas Ilijevas. </P> <P>“Visa FIBA-Europos vadovybe kartu i Lietuva atvyko pirma karta. Tuo jie parode, kokia svarbi Lietuva Europos ir pasaulio krepsiniui”, - kalbejo V.Garastas. </P><B> <P>Isgirdo premjero ir mero pazadus </P></B> <P>“Lietuva - maza salis, taciau viena galingiausiu krepsinio pasaulyje. Lietuviai ne karta irode, kokia didziule aistra jaucia krepsiniui”, - negailejo komplimentu FIBA-Europos prezidentas G.Vasilakopulas. </P> <P>Vakar FIBA-Europos vadovai kartu su LKF prezidentu lankesi pas Lietuvos Ministra Pirmininka Gedimina Kirkila. Sio susitikimo metu daugiausia kalbeta apie pasirengima 2011 metu Europos cempionatui. </P> <P>“Klausiau Lietuvos premjero apie Kauno galimybes tureti nauja arena. Jo nuostata buvo pozityvi ir jis zadejo visokeriopa parama Kaunui, kad mieste stovetu nauji sporto rumai”, - dalijosi ispudziais G.Vasilakopulas. </P> <P>Pazada, kad Kaunas tures sporto arena, FIBA-Europos prezidentas isgirdo ir is Kauno mero Andriaus Kupcinsko lupu, su kuriuo taip pat buvo susitikes pries iskilmes Karininku ramoveje.</P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:29 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46594 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46594&action=comments Sportas Pavasariniai susitikimai su dainos entuziastais [Kultura] http://www.masalskis.org/kd/46564 <p><i>2007 m. balandzio 19 d., ketvirtadienis</i><br /><b>Ramute VAITIEKUNAITE</b><br /><a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46564">Straipsnis</a> [<a href="http://www.masalskis.org/kd/46564">Sumazintas</a>] <a href="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46564&action=comments">Komentarai</a> </p> <P><b>Keturiolikta karta rengiama svente “Susitikime dainoj” vainikuos jubiliejinis “Gintaro” choro koncertas</b></P> <P>Jau keturiolika pavasariu Kaune gyvuoja “Gintaro” choro meno vadoves ir dirigentes Leokadijos Januskienes sumanyta ir organizuojama chorinio meno svente “Susitikime dainoj”. Siandien Kauno kulturos centre prasidedanciame renginyje dalyvauja vienuolika choru. Seimininku rupescius prisiimantys “Gintaro” dainininkai sikart prisimins ir savo kurybines veiklos septyniasdesimtmeti. </P><B> <P>Ryskiausi metrascio puslapiai </P></B> <P>Ilgamete “Gintaro” choro meno vadove Leokadija Januskiene, paprasyta prisiminti ryskiausias savo kolektyvo gyvavimo datas, kalbeti pradeda ne apie choro klestejimo, o apie dabartini laika, kuris nera pats lengviausias: Kaune chorinis dainavimas vis maziau domina miestiecius, “Gintare” perpus maziau dainininku, negu ju buvo kolektyvo sloves metais. Nors 1976-aisiais chora i savo rankas vadove pereme dainininkams beissiskirstant, antro tokio paties pakilimo sunku butu tiketis. </P> <P>“Gintaras” kurybingai bendradarbiauja su Kauno simfoniniu orkestru, o megeju kolektyvui tai ir ipareigojimas, ir pripazinimas. Jubiliejiniame koncerte su choru taip pat dainuos profesionalai solistai, - klausytojus dziugins pasaulio klasikines muzikos sedevrai. Choro repertuare - daug lietuviu ir uzsienio kompozitoriu kuriniu, dainu, dainuojamu a’capella, liaudies dainu. 2000-aisiais “Gintaras” pelne “Aukso paukstes” nominacija uz nuopelnus Lietuvos kulturai. </P><B> <P>Megeju ir profesionalu dialogas </P></B> <P>Daugiau kaip trisdesimtmeti chorui vadovaujanti L.Januskiene pabrezia, kad malonu patirti, kai publika vertina lietuviu liaudies dainu grozi, ju savituma. Tai ne karta buvo puikiai ivertinta ir musu salyje vykstanciu Dainu svenciu konkursuose. Prizines vietas “Gintaras” yra laimejes 1980-aisiais, o dar po penkeriu metu pelne absoliuciai geriausio misraus choro varda Lietuvoje. Pati L.Januskiene yra Lietuvoje rengiamu dainu svenciu dirigente, ilgamete Chorvedziu sajungos Kauno skyriaus vadove. </P> <P>“Gintaras” ir jo amzininkai - ilgameciai chorai, verti pacios nuosirdziausios pagarbos, - sako profesorius Vytautas Miskinis. - Zinau, ju gyvastis siandien komplikuota, taciau chorus telkiantys meno vadovai, chorvedziai sugeba issaugoti meile dainai ir dainavimui. Choru veikla - vertingas ir svarbus musu kulturinio gyvenimo reiskinys.” </P> <P>Paklaustas, kaip vertina profesionaliu menininku skeptiska poziuri i megeju kurybine veikla, profesorius perklausia: “O kas yra tie skeptikai profesionalai? Ir kas yra choro meno vadovas? Juk jis - taip pat profesionalas. Nuo choro meno vadovo profesionalumo priklauso choro meistriskumas, jo galimybes, visos veiklos galutinis rezultatas.” </P><B> <P>Nebus varzovai </P></B> <P>Siandien, balandzio 18-aja, prasidesiancioje chorinio meno sventeje pirmieji dainuos jauniausieji sventes dalyviai. Tai J.Naujalio muzikos gimnazijos jauniu choras “Cantica”, A.Kacanausko muzikos mokyklos choras “Perpetum mobile”, “Rasos” gimnazijos jaunimo choras “Gaja” ir “Vyturio” vidurines mokyklos misrus choras. </P> <P>Tradiciskai is moksleiviu estafete perims ir rytoj koncertuos akademinis jaunimas: “Neris”, “Juventus” ir “Daina” atstovaus Medicinos universitetui, Lietuvos veterinarijos akademijai ir Lietuvos zemes ukio universitetui, Vytauto Didziojo universitetui atstovaus Kamerinis merginu choras. Na, o tie, kurie neabejingi vyru dainavimui, tikriausiai rinksis balandzio 21-osios koncerta. Jame dainuos Vilniaus berniuku ir jaunuoliu choras “Azuoliukas” ir Kauno berniuku ir jaunuoliu choras “Varpelis”. Puiki pastarojo koncerto programa isties bus neeilinis ivykis miesto muzikiniame gyvenime. </P> <P>“Azuoliukas” ir “Varpelis” nebus varzovai. Taip tikina “Azuoliuko” meno vadovas profesorius Vytautas Miskinis. Siame koncerte dainininkai ieskos salycio tasku, bendromis jegomis kurs rimto, sudetingo koncerto atmosfera. </P> <P>Baigiamasis renginio “Susitikime dainoj” akcentas - “Gintaro” koncertas, kuriame su choru dainuos publikos mylimi solistai Sabina Martinaityte, Rita Preiksaite, Mindaugas Zimkus, Liudas Mikalauskas, gros Modesto Pitreno vadovaujamas Kauno simfoninis orkestras.</P> Thu, 19 Apr 2007 10:00:28 +0300 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=46564 http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=7&aid=46564&action=comments Kultura